Asmuo

Kunonas

Brandenburgo komtūras

3 teiginiai7 įrašai0 ryšių

Dusburgietis teigia, kad apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų. Dusburgietis teigia, kad apie Notangos žemės nuniokojimą ir 250 krikščionių mirtį 1299 metais Šio magistro laikais šeši šimtai Lietuvos vyrų patraukė link Notangos; iš anksto įspėtas apie šią kariuomenę, brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, subūrė savo valdinius ir keletą dienų jos.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Kunonas, gavęs žinią apie priešą, patraukė su būriu į Notangą ir parinkęs vietą pasalai laukė lietuvių pasirodant.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls. Kunonas, gavęs žinią apie priešą, spėjo, jog šie braunasi į Notangą (mat ši buvo arčiausiai); tada skubiai patraukė su būriu į šalį ir, parinkęs gerą vietą pasaloms, pradėjo laukti jų pasirodant. Be abejonės, lietuviai būtų buvę sumušti, jeigu, neatsargiai veikdami, būtų patekę į šias pasalas, tačiau, laiku sužinoję per žvalgus apie klastą, tol tūnojo nesirodydami miškų tankmėse, kol Kunonas, pamanęs, jog jie jau bus pasitraukę ir aplink visur saugu, paleido kariuomenę.
t-221124vidutinis

Kunonas, Brandenburgo komtūras, iš anksto įspėtas apie 600 Lietuvos vyrų žygį į Notangą, subūrė valdinius ir kelias dienas jų laukė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie brolį Konradą, Prūsijos magistrą 1302—1306 metais Brolis Konradas Žakas, šešioliktas Prūsijos magistras, vadovavo šešerius metus. Jis garsėjo kaip itin švelnus žmogus, visiems rodėsi toks malonus, jog apie jį tikrai buvo galima sakyti, kad jį mylėjo ir dievas, ir žmonės. Pailsęs nuo rūpesčių ir palaužtas negalės, ilgainiui jis atsisakė pareigų, apsigyveno Goliubo pilyje, kurią pats buvo pasistatęs554, čia pasimirė, o jį palaidojo Kulmenzės katedros bažnyčioje. 280 (273). Apie pirmąjį Aukaimio pilies sugriovimą 1302 metais Šio magistro laikais, 1301 viešpaties metais, vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio pilėnas, didžiai susikrimto, kad šitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinėjamas, ir panoro, išsižadėjęs stabų garbinimo, atsidėti tikro bei gyvo dievo tarnybai, todėl slaptai pasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai prašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių rankų.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas