Kunonas, gavęs žinią apie priešą, patraukė su būriu į Notangą ir parinkęs vietą pasalai laukė lietuvių pasirodant.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 177
Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls. Kunonas, gavęs žinią apie priešą, spėjo, jog šie braunasi į Notangą (mat ši buvo arčiausiai); tada skubiai patraukė su būriu į šalį ir, parinkęs gerą vietą pasaloms, pradėjo laukti jų pasirodant. Be abejonės, lietuviai būtų buvę sumušti, jeigu, neatsargiai veikdami, būtų patekę į šias pasalas, tačiau, laiku sužinoję per žvalgus apie klastą, tol tūnojo nesirodydami miškų tankmėse, kol Kunonas, pamanęs, jog jie jau bus pasitraukę ir aplink visur saugu, paleido kariuomenę.
Brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, su didele kariuomene užpuolė Junigedos ir Pieštvės pilis ir sudegino jų papilius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Kunonas, Brandenburgo komtūras, iš anksto įspėtas apie 600 Lietuvos vyrų žygį į Notangą, subūrė valdinius ir kelias dienas jų laukė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Apie brolį Konradą, Prūsijos magistrą 1302—1306 metais Brolis Konradas Žakas, šešioliktas Prūsijos magistras, vadovavo šešerius metus. Jis garsėjo kaip itin švelnus žmogus, visiems rodėsi toks malonus, jog apie jį tikrai buvo galima sakyti, kad jį mylėjo ir dievas, ir žmonės. Pailsęs nuo rūpesčių ir palaužtas negalės, ilgainiui jis atsisakė pareigų, apsigyveno Goliubo pilyje, kurią pats buvo pasistatęs554, čia pasimirė, o jį palaidojo Kulmenzės katedros bažnyčioje. 280 (273). Apie pirmąjį Aukaimio pilies sugriovimą 1302 metais Šio magistro laikais, 1301 viešpaties metais, vienas lietuvis, vardu Draika, Aukaimio pilėnas, didžiai susikrimto, kad šitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinėjamas, ir panoro, išsižadėjęs stabų garbinimo, atsidėti tikro bei gyvo dievo tarnybai, todėl slaptai pasiuntė savo sūnų Piną pas brolį Folradą, Ragainės komtūrą, nuolankiai ir pamaldžiai prašydamas padėti jam išsivaduoti nuo stabmeldystės klaidų bei apsisaugoti nuo netikėlių rankų.