Kristoforas Hartknochas

Santrauka

Kristoforas Hartknochas Narbuto cituojamas kaip Prūsijos senovės ir religijos šaltinių rinkėjas. Jam priskiriami aiškinimai apie Žemininko ir Kurchaus tapatinimą, signotų statusą bei prūsų alaus gamybos klausimą. Hartknochas taip pat siejo šventvietes su Dybovu, Senąja Torune, Romnowe ir Insterburgo valsčiaus šventąja pušimi Romuta arba Ruombota.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Hartknochas lietuvių Žemininką ir prūsų Kurchų argumentuotai laikė tuo pačiu žemės dievu. global_id t-189970		c-001
t-002 Pasak Narbuto cituojamo Hartknocho, kryžiuočiai užėmė šventąją vietą Dybove ir ten įkūrė Senąją Torunę. global_id t-189971		c-002
t-003 Hartknochas pateikė duomenų apie Insterburgo valsčiaus šventąją pušį Romutą arba Ruombotą, kurią 1664 metais suskaldė žaibas. global_id t-189972		c-003
t-004 Hartknochas pagal senus duomenis šventąjį mišką lokalizavo prie Žemaitijos sienos, dviejų upių santakoje netoli Rusnės įlankos. global_id t-189973		c-004
t-005 Hartknochas senosios Prūsijos žemėlapyje užrašą Romnowe padėjo tarp Prūsos ir Bysleidos upių. global_id t-189974		c-005
t-006 Pasak Narbuto, Hartknochas spėjo, kad Senosios Torunės vietoje taip pat buvo šventykla. global_id t-189975		c-006
t-007 Narbutas teigė, kad Hartknochas savo Prūsijos istorijoje kruopščiai surinko kronikose išlikusius raštiškus paminėjimus. global_id t-189976		c-007
t-008 Pasak Hartknocho, senovės prūsų žodis Sigos reiškė tvarką arba vienuoliją, todėl signotai buvo laikomi vienuoliais. global_id t-189977		c-008
t-009 Narbutas rašo, kad Hartknochas signotus aiškino kaip bendruomenėje su tam tikromis teisėmis gyvenusius dvasininkus. global_id t-189978		c-009
t-010 Narbutas nurodė, kad Hartknochas abejojo, ar prūsai mokėjo daryti alų iki kryžiuočių atsikraustymo. global_id t-189979		c-010
t-011 Narbutas kritikavo Hartknochą, kad šis prūsų laiko skaičiavimą naktimis kildino iš spėjimų apie gotų mėgdžiojimą. global_id t-189981		c-011
t-012 Narbutas kaltino Škicą, Henenbergerį, Hartknochą ir Kojalavičių apšmeižus senovės lietuvius dėl elgesio su ligoniais ir mirštančiaisiais. global_id t-189983		c-012
t-013 Narbutas nurodė, kad pasakojimą apie ypatingą vėliavos užrašą iš Grunau perėmė Henenbergeris ir Hartknochas. global_id t-189984		c-013

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodė, kad pasakojimą apie ypatingą vėliavos užrašą iš Grunau perėmė Henenbergeris ir Hartknochas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ant tos vėliavos buvęs ypatingas užrašas nežinomomis raidėmis. Žiūrėk VI len­ telės 41-ą piešinį. Iš Grunau perėmė Henenbergeris irHartkno- 6 Hartknoch.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai