Nors sporadiškai lietuviškų knygų leidimas nenutrūko per visą Ba- roko epochą, jų būta gerokai mažiau nei lenkiškų ar lotyniškų. Iškalbin- gas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas – „Trijų kalbų žodynas“ (1620). Jame, skirtame studijuojančiam jaunimui, lenkų kalbos žodžiai L I E T U V O S I S T O R I J A 74 aiškinami lotyniškai, o tik paskui lietuviškai.
Dainos.\n177\n\n## Puslapis 177\n\nAitvaras (Ajtwaros)\nVyrų paleistuvavimo dievaitis, arba viršgulis, incubus, ku\nris paprastai užgula miegančias moteris, tykoja jų už tvorų,\ntodėl pavadintas Aitvaru (Ajtweras), pagal žodį „užtvorinis“.\nKunigas Sirvydas savo žodyne jį vadina Ajtwaros, lotyniškai\nIncubus, lenkiškai Latawiec.
Konstantinas Sirvydas būtų kalbėjęs lietuviams, kurie senovės laikais šito iškilmingai laikydavosi ir iš dalies to laikėsi iki Laskovičiaus ir Lasickio laikų, tai yra iki XVI amžiaus.
Namuose yra gyvulių prieauglio, džiaugsmo ir turto; te gul jaunimas netingi pratintis prie dievobaimingumo, tegul tris kartus apeina pasėtus javus su palaiminta auka...“4 Iš to, ką čia parašė romėnų poetas, atrodytų, tarytum jis būtų kalbėjęs lietuviams, kurie senovės laikais šito iškilmingai laikydavosi ir iš dalies to laikėsi iki Laskovičiaus ir Lasickio laikų, tai yra iki XVI amžiaus.