Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ 1620 m. aiškino lenkų kalbos žodžius lotyniškai ir lietuviškai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 73-74
Nors sporadiškai lietuviškų knygų leidimas nenutrūko per visą Ba- roko epochą, jų būta gerokai mažiau nei lenkiškų ar lotyniškų. Iškalbin- gas yra Konstantino Sirvydo veikalo pavadinimas – „Trijų kalbų žodynas“ (1620). Jame, skirtame studijuojančiam jaunimui, lenkų kalbos žodžiai L I E T U V O S I S T O R I J A 74 aiškinami lotyniškai, o tik paskui lietuviškai.
Konstantinas Sirvydas savo žodyne Aitvarą vadino Ajtwaros, lotyniškai Incubus, lenkiškai Latawiec.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 178
Dainos.\n177\n\n## Puslapis 177\n\nAitvaras (Ajtwaros)\nVyrų paleistuvavimo dievaitis, arba viršgulis, incubus, ku\nris paprastai užgula miegančias moteris, tykoja jų už tvorų,\ntodėl pavadintas Aitvaru (Ajtweras), pagal žodį „užtvorinis“.\nKunigas Sirvydas savo žodyne jį vadina Ajtwaros, lotyniškai\nIncubus, lenkiškai Latawiec.
Narbutas nurodo, kad kunigas Konstantinas Sirvydas Aušrą vadino Aurora.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 139
Aušra (Aussra)\nRyto deivė.\nLasickis teigė, kad buvo tokio vardo deivė. Kunigas Sirvy\ndas vadina ją Aurora.
Konstantinas Sirvydas būtų kalbėjęs lietuviams, kurie senovės laikais šito iškilmingai laikydavosi ir iš dalies to laikėsi iki Laskovičiaus ir Lasickio laikų, tai yra iki XVI amžiaus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 346
Namuose yra gyvulių prieauglio, džiaugsmo ir turto; te gul jaunimas netingi pratintis prie dievobaimingumo, tegul tris kartus apeina pasėtus javus su palaiminta auka...“4 Iš to, ką čia parašė romėnų poetas, atrodytų, tarytum jis būtų kalbėjęs lietuviams, kurie senovės laikais šito iškilmingai laikydavosi ir iš dalies to laikėsi iki Laskovičiaus ir Lasickio laikų, tai yra iki XVI amžiaus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Dėl šių poeto Jakimavičiaus žodžių įgyjame naują objektą mūsų deivių rinkiniui. Taip pat kunigas Sirvydas savo žodyne Vilijos upę, lotyniškai Vilia, lietuviškai vadina Nerimi (Neris). 151 ## Puslapis 151 Taigi dėl šių priežasčių išeitų dvejopai: arba upė buvo laikoma deive, arba ir upės nimfa vadinosi tokiu pat vardu.