Konstantinas Ostrogiškis

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Beveik tuo pat metu kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, kaip padėką Dievui už puikią savo pergalę, ant kalvelės, netoli Medinin­ kų vartų, pastatė mūrinę Švč. Trejybės cerkvę ir prie jos įkur­ dino Šv. Bazilijaus ordino vienuolius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Čia gotika tapo net ir stačiatikių ar būsimųjų graikų katalikų cerkvių stiliumi. Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons- tantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė- je. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje (Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro- pos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo- je, tai yra europinės reikšmės riba.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai Ivanas svarstė su pasiuntiniais minėtus dalykus, jo pulkai jau buvo pa­ siųsti į Lietuvą. Aleksandras, praradęs bet kokias vil­ tis susitaikyti, nenoromis griebėsi ginklų. Jis pasiuntė į Smolenską lengvuosius dalinius, vedamus Konstanti­ no, Ostrogo kunigaikščio, o K o n sta n tin a s O stio - pats su pagrindinėmis jėgo- g išk is traukia p rieš mis lėtai patraukė iš paskos, M a s k v ą šiek tiek stabtelėdamas iš pradžių Minske, o po to Bo­ risove.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto vienas kitas slaptai perbėgo į lietuvių stovyklą, be ki­ tų, ir senas kazokų vadas Eustachijus Daškevičius, pa­ garsėjęs pergalėmis prieš skitus. Karalius, užbaigęs ka­ rą su Maskva, dalį algininkų paleido, o su kitais pa­ siuntė į Volynę Konstantiną Ostrogiškį. Mat Krymo skitai, padaliję savo kariuo- S k ita i su m u ša m i Vo- menę trimis žygio voromis, ly n ė je smarkiai nuniokojo Volynę tuo metu, kai dėl karo su Maskva čia nebuvo likę nei karių, nei karvedžių.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Į nelaisvę pakliuvo\nmaskvėnų karo vadas Čeliadninas ir dešimt kitų žy­\nmių didikų, daug dūmos narių ir du tūkstančiai bajo­\nrų. Surengęs stovykloje kareiviškas pamaldas ir pa­\ndėkojęs aukščiausiajam pergalių lėmėjui, Ostrogiškis\nsuskaičiavo belaisvius ir, atrinkęs tris šimtus aštuo­\nniasdešimt žymiausių bajorų, išsiuntė juos karaliui su\nlaišku apie pergalę. Kunigaikštis Vasilijus, gavęs ži­\nnią apie pralaimėjimą, paliko prie Smolensko savo ka­\nriuomenę ir persigandęs pabėgo į Maskvą.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Išvengė nelaisvės ar mirties vos vienas kitas: Ivanas Jacyničius, Jurgis Va­ lavičius, Teodoras Nemyra, Bogdanas Maskevičius; šie garsūs pulkų vadai, sužeisti ir beveik visai išsekę, su kardu rankoje prasiskynė kelią per ginkluotus būrius ir paspruko iš pavojaus. Atvestas pas Ivaną, Konstan­ tinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan­ kinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė­ mis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant raiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą Aleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su­ stabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo- se.