Lietuvai ir Lenkijai suartėti įtakos turėjo ir Jogailos pusbroliai, Podolėje įsikūrę dėdės Karijoto Gediminaičio sūnūs, ypač Borisas ir Konstantinas. Būdami jau lotyniškai krikštyti, iš Podolės jie palaikė ryšius su Krokuva ir ją lankė. Labiausiai Konstantinas, kuriam rūpėjo Padolę apsaugoti nuo totorių, buvo Lietuvos ir Lenkijos sąjungos šalininkas.
Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikūrė Dobrudžos krašte prie Dunojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Trakiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės išvarytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš kurių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.
Konstantinas, karaliaus brolis, paklausė maršalkos, ar maršalka nori išgirsti jo nuomonę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
O Konstantinas, karaliaus brolis, paklausė: Maršalka, ar nori mano nuomonę išgirsti? M aršalka atsakė: Konstantinai, mielai klausau. Tad žinoki, maršalka, jeigu karalius ir norėtų pas jus vykti, tai aš to niekados nepadarysiu. M aršalka atsakė: Konstantinai, tavo šneką gerai suprantu, ar klausysies mano atsakymo? M aršalka, mielai klausau. Tad žinoki, kad didysis magistras ir vyresnieji mane atsiuntė pas karalių, o ne pas tave.