Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu lėjo pakirstas sunkios ligos. 22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda mi, esą žygio vadovavimas buvo pa vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv.
40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.
Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar \nesanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į \nžygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo \nRabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu\nlėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų\n21\nTo įsidėmėtino žygio į Vilnių apra\nšymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų \nDziennik Wileński Nr.
22\nMiechovita, Strijkovskis \nir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda\nmi, esą žygio vadovavimas buvo pa\nvestas Konradui Valenrodui, kurį \njau tuo metu vadina didžiuoju ma\ngistru, kai Konradas Valenrodas \n1382 metais, sekmadienį prieš Šv. \nMykolą paskirtas Ordino didžiuoju \nmaršalu, 1387 metais per Apreiški\nmo Marijai šventę tapo didžiuoju \nkomtūru arba arkikomtūru, 1390 \nrugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro \nKonrado Ciolnerio fon Rotenšteino \nmirties, - ir didžiojo magistro vieti\nninku, iki pat kapitulos suvažiavi\nmo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink\ntas didž. magistru; mirė 1393 m. \nliepos 25 d.
Konradas Ciolneris Rotenšteinas buvo Vokiečių ordino didysis magistras.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
nuvykome mes į Mazoviją ir prašėme pagalbos maloningojo dvasininko brolio Konrado Ciolnerio Rotenšteino, Vokiečių ordino didžiojo 526 magistro. Jis mums ją suteikė