asmuo

Konradas Ciolneris Rotenšteinas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1385 m. rugpjūtį Konradas Ciolneris Rotenšteinas su didelėmis pajėgomis persikėlė per Nemuną ties Kaunu ir niokojo kraštą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos.
t-002vidutinis

Konradas Ciolneris negalėjo vadovauti žygiui, nes tuo metu sirgo sunkia liga.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 135

Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng­\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar \nesanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į \nžygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo \nRabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu­\nlėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų\n21\nTo įsidėmėtino žygio į Vilnių apra­\nšymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų \nDziennik Wileński Nr.
t-003vidutinis

Konradas Ciolneris fon Rotenšteinas mirė iki 1390 m. rugpjūčio 15 d., kai Konradas Valenrodas tapo didžiojo magistro vietininku.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 135

22\nMiechovita, Strijkovskis \nir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda­\nmi, esą žygio vadovavimas buvo pa­\nvestas Konradui Valenrodui, kurį \njau tuo metu vadina didžiuoju ma­\ngistru, kai Konradas Valenrodas \n1382 metais, sekmadienį prieš Šv. \nMykolą paskirtas Ordino didžiuoju \nmaršalu, 1387 metais per Apreiški­\nmo Marijai šventę tapo didžiuoju \nkomtūru arba arkikomtūru, 1390 \nrugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro \nKonrado Ciolnerio fon Rotenšteino \nmirties, - ir didžiojo magistro vieti­\nninku, iki pat kapitulos suvažiavi­\nmo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink­\ntas didž. magistru; mirė 1393 m. \nliepos 25 d.
t-004vidutinis

Konradas Ciolneris Rotenšteinas buvo Vokiečių ordino didysis magistras.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 524-525

nuvykome mes į Mazoviją ir prašėme pagalbos maloningojo dvasininko brolio Konrado Ciolnerio Rotenšteino, Vokiečių ordino didžiojo 526 magistro. Jis mums ją suteikė