Kazimieras Didysis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Neumark, dab. Nowe Miasto\nLubawskie (SZCh, p. 87—88) Drevantos aukštupyje.\n 592 Gedimino duktė Aldona (Ona) 1325 m. buvo išleista už Vladislovo I Lokietkos\nsūnaus Kazimiero, būsimojo Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jau tada bekovodamas su Ordinu Lenkų kara­\nlius Vladislovas Łokietka sau tinkamu sąjungininku buvo nu­\nžiūrėjęs Gedimino valdomą Lietuvą, ir tarp jų 1325 buvo pa­\ndaryta sutartis, kurią sutvirtino Gedimino dukters Aldonos ir\nVladislovo sūnaus Kazimiero (busimojo Kazimiero didžiojo)\njungtuvės^2 ). Bet ta sąjunga nieko gero nedavė. 1343 mt. Kališiaus\ntaika lenkų - Ordino ginčas kuriam laikui buvo išrištas. Už\ngautą Kujavų ir Dobrynės žemę Kazimieras didysis sutiko\nPamarį palikti Ordinui^3 ).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gediminas, užsitikrinęs sau-\ndybomis, buvo labai tvirti ir svarbūs. \nIš jų Aldona, arba Aldoina, per \nkrikštą pavadinta Ona, buvo ištekin­\nta už Lenkijos karaliaus Kazimiero \nDidžiojo. Danmilė, pakrikštyta Elž­\nbieta, už Vaclovo - Mazovijos kuni­\ngaikščio, Marija - už Boleslovo - Ru­\nsios kunigaikščio; o ketvirtoji, \nbevaikė, - už Rusios didžiojo kuni­\ngaikščio Dmitrijaus Michailovičiaus, \n1326 metų spalio 15 dieną totorių \nchano Uzbeko įsakymu nužudyto.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau nemažai įvairių tenykš­\nčių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie­\nglobsčio prie Vilniaus pilies. Taip kūrėsi Vilnius, kuris tuo­\nmet, regis, buvo panašesnis į keletą didelių kaimų, sujungtų \nį vieną, negu į tokį padorų, bokštų ir mūro sienų saugomą \nmiestą, kokie XIV amžiuje kilo jau visoje Vokietijoje, ar ko­\nkiais Kazimieras Didysis puošė ir tvirtino Lenkiją. Gedimi­\nno viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, \nkokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- \nninko - Vokietijai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Žydai, dar XI am­\nžiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno \nbuvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos \nsieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo \nlaikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri­\nsimindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga­\nnėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo­\nse miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai \nbei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios \nkenksmingos kaip dabar. Taigi siekdamas to, nes matė jau ga-\n66\nŽr. Vol.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ne mažiau jų davė ir santykiai su Lenkija. Rytų Europos\ntolimesniam vystymuisi yra laikoma labai stambiu įvykiu^12 , kad\nLietuvos valdovas tapo karaliumi kaimyninėje lenkų žemėje. Tai\nreiškė pradžią visai naujos, beveik du amžiu (1386-1572) patveru­\nsios Jogailaičių epochos, sekusios keliolika metų po paskutiniojo\nPiasto Kazimiero Didžiojo mirties (1370).