Juozapui Ignotui Kraševskiui priskirta antroji didelė recenzija apie T. Narbuto „Lietuvių mitologiją“, paskelbta „Tygodnik Petersburski“. Anot Kraševskio, mirusįjį palietę žmonės lietuvių laidojimo papročiuose tapdavo „nešvarūs“. Juozapas Ignotas Kraševskis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose.
Juozapas Ignotas Kraševskis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose.
Kaip ir įprasta kiekvienam tokio pobūdžio rašiniui, recenzentas iš pradžių nurodė teigiamąsias „Mitologijos“ puses: „Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose. Jau vien dėl šios priežasties jo darbas tapo reikšminga medžiaga, kad kada nors būtų parašyta tikra (pabr. mano - R. G.) Lietuvos istorija“20. Recenzento nuomone, T. Narbuto „Lietuvių mito 18 Dzieje starožytne narodu Litewskiego przez Teodora Narbutta.
Teodoras Narbutas pažymi, kad Juozapas Ignotas Kraševskis, pats patyręs istoriko darbo skonį, negalėjo nuslėpti nuostabos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Net Juozapas Ignotas Kraševskis, kurio rašytojo ištvermė, darbštumas, optimizmas ir produktyvumas stebina ir šiandien, tiesiogiai patyręs istoriko darbo skonį, negalėjo nuslėpti savo nuostabos.
Galima spėti, kad būtent ši recenzija davė pradžią šaltiems T. Narbuto ir J. I. Kraševskio santykiams (nors, jeigu tikėsime pirmuoju, jie niekuomet nebuvo asmeniškai pažįstami).
Kaip ir įprasta kiekvienam tokio pobūdžio rašiniui, recenzentas iš pradžių nurodė teigiamąsias „Mitologijos“ puses: „Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose. Jau vien dėl šios priežasties jo darbas tapo reikšminga medžiaga, kad kada nors būtų parašyta tikra (pabr. mano - R. G.) Lietuvos istorija“20. Recenzento nuomone, T. Narbuto „Lietuvių mito 18 Dzieje starožytne narodu Litewskiego przez Teodora Narbutta.