Jis nebuvo toks puikus stilistas, kaip Juozapas Ignas Kraševskis, kuris be veik tuo pat metu rašė savo Vilniaus miesto istoriją. Kraševskio ir M. Balins kis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę me džiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė puikiu stiliumi.
Kaip ir M. Balins\nkis, Juozapas Ignas Kraševskis panaudojo gausią archyvinę me\ndžiagą, kronikas ir metraščius, tačiau, būdamas prozininkas rašė \npuikiu stiliumi. Veikale chronologiškai Vilniaus miesto raida \nnušviesta iki 1750 metų.
Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, \nkitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės ba\nzės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį. Jis nebuvo \ntoks puikus stilistas, kaip Juozapas Ignas Kraševskis, kuris be\nveik tuo pat metu rašė savo Vilniaus miesto istoriją. Kita vertus, \nM.
1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo \nJ. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus pra\neitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrin\ndą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos vals\ntybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią \ntradiciją\"8.