Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
vyskupas
9 teiginiai10 įrašų0 ryšių
Dusburgietis bando pateikti savotišką karų prieš prūsus genealogiją, pažymėdamas, kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus Cezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei Dobrynės brolių pastangos, tačiau prūsai. Dusburgietis teigia, kad apie naują Teutonų namų ordino brolių karą su prūsų gentimis Pasak senovės istorikų175, daug kas senaisiais laikais yra kariavęs su prūsais: Julijus Autentiškame Konrado dokumente liudytojų mažiau (PKD, p. 34—35). Dusburgietis teigia, kad šį kartą ne tik karas buvo naujas, šį kartą buvo kovojama naujomis 176 Gajus Julijus Cezaris (102 ar 100—44 m. pr.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
Patikrinti teiginiai
Gajus Julijus Cezaris buvo Romos valstybės veikėjas, karvedys ir rašytojas, gyvenęs 102 arba 100-44 m. pr. m. e.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šį kartą ne tik karas buvo naujas, šį kartą buvo kovojama naujomis 176 Gajus Julijus Cezaris (102 ar 100—44 m. pr. m. e.) —Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas.
Pasak Dusburgiečio, Julijus Cezaris buvo vienas iš senaisiais laikais su prūsais kariavusių veikėjų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas Potyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra vadinamieji Dobrynės broliai. Tačiau prūsai, nutykoję gerą progą, arba nugalabydavo jų vadus bei tuos, kurie juos vedė į žygį, arba patys kur toliau nuo savęs nuvydavo; šitaip nusimetę nuo savo sprando vergovės jungą, jie grįždavo prie savo pirmykščių paklydimų. Kaip tik tuo metu šventosios Marijos ligoninės Teutonų namų ordino Jeruzalėje broliai pradėjo prieš juos naują karą. (Ts 5, 8) Šitai ir buvo tie nauji karai, kuriuos „viešpats išrinko“ nedraugų vartams išgriauti, nes, jiems nužudžius ar sunaikinus vieną kurį vadą ar keletą vadų, tą pačią ar kitą dieną į nužudytųjų vietą stodavosi kiti, jiems lygūs arba už juos geresni.
Dusburgietis Julijų Cezarį įtraukia į senųjų kovotojų prieš prūsus genealogiją.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dusburgietis bando pateikti savotišką karų prieš prūsus genealogiją, pažymėdamas, kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus Cezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei Dobrynės brolių pastangos, tačiau prūsai vėl grįždavę prie savo „klaidų“.
Narbutas rašo, kad Julijaus Cezario laikais lietuvių vardas buvo gerai žinomas, ir šį teiginį sieja su numizmatiniais radiniais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Julijaus Cezario laikais lietuvių vardas buvo gerai žinomas. Tai liudija numizmatiniai radiniai (Tadeusza Wolanskiego listy o staroiytnoščiach slawiahskich. S, 21—22)*.
Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas Potyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra vadinamieji Dobrynės broliai.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas Potyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra vadinamieji Dobrynės broliai. Tačiau prūsai, nutykoję gerą progą, arba nugalabydavo jų vadus bei tuos, kurie juos vedė į žygį, arba patys kur toliau nuo savęs nuvydavo; šitaip nusimetę nuo savo sprando vergovės jungą, jie grįždavo prie savo pirmykščių paklydimų. Kaip tik tuo metu šventosios Marijos ligoninės Teutonų namų ordino Jeruzalėje broliai pradėjo prieš juos naują karą. (Ts 5, 8) Šitai ir buvo tie nauji karai, kuriuos „viešpats išrinko“ nedraugų vartams išgriauti, nes, jiems nužudžius ar sunaikinus vieną kurį vadą ar keletą vadų, tą pačią ar kitą dieną į nužudytųjų vietą stodavosi kiti, jiems lygūs arba už juos geresni.
Cezario pasakojime Litavietis vadovavo galų ir keltų kariuomenei bei gyveno Vakarų Karpatuose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Julijus Cezaris1 pasakoja apie narsų lietuvių vadą, vardu Litavietis, kuris vadovavo galų ir keltų kariuomenei ir tuo metu gyveno Vakarų Karpatuose
Tik buvo manoma, kad už Divonio vardo slypi kažkoks romėnų astronomas, kuris buvo įpareigotas išmatuoti šiaurinę Eu ropą; šie Julijaus Cezario pradėti matavimai vyko be pa liovos net iki dešimtojo Augusto Oktaviano konsulato, t.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4. Tik buvo manoma, kad už Divonio vardo slypi kažkoks romėnų astronomas, kuris buvo įpareigotas išmatuoti šiaurinę Europą; šie Julijaus Cezario pradėti matavimai vyko be paliovos net iki dešimtojo Augusto Oktaviano konsulato, t. y. iki 24 metų prieš Kristaus gimimą
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 5 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 4 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |