Julijus Cezaris

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šį kartą ne tik karas buvo naujas, šį kartą buvo kovojama naujomis\n\n 176 Gajus Julijus Cezaris (102 ar 100—44 m. pr. m. e.) —Romos valstybės veikėjas,\nkarvedys, rašytojas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas Potyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra vadinamieji Dobrynės broliai. Tačiau prūsai, nutykoję gerą progą, arba nugalabydavo jų vadus bei tuos, kurie juos vedė į žygį, arba patys kur toliau nuo savęs nuvydavo; šitaip nusimetę nuo savo sprando vergovės jungą, jie grįždavo prie savo pirmykščių paklydimų. Kaip tik tuo metu šventosios Marijos ligoninės Teutonų namų ordino Jeruzalėje broliai pradėjo prieš juos naują karą. (Ts 5, 8) Šitai ir buvo tie nauji karai, kuriuos „viešpats išrinko“ nedraugų vartams išgriauti, nes, jiems nužudžius ar sunaikinus vieną kurį vadą ar keletą vadų, tą pačią ar kitą dieną į nužudytųjų vietą stodavosi kiti, jiems lygūs arba už juos geresni.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dusburgietis bando pateikti savotišką\nkarų prieš prūsus genealogiją, pažymėdamas, kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus\nCezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei\nDobrynės brolių pastangos, tačiau prūsai vėl grįždavę prie savo „klaidų“.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Julijaus Cezario laikais lietuvių var­\ndas buvo gerai žinomas. Tai liudija numizmatiniai radiniai (Tadeusza\nWolanskiego listy o staroiytnoščiach slawiahskich. S, 21—22)*.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas Potyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra vadinamieji Dobrynės broliai. Tačiau prūsai, nutykoję gerą progą, arba nugalabydavo jų vadus bei tuos, kurie juos vedė į žygį, arba patys kur toliau nuo savęs nuvydavo; šitaip nusimetę nuo savo sprando vergovės jungą, jie grįždavo prie savo pirmykščių paklydimų. Kaip tik tuo metu šventosios Marijos ligoninės Teutonų namų ordino Jeruzalėje broliai pradėjo prieš juos naują karą. (Ts 5, 8) Šitai ir buvo tie nauji karai, kuriuos „viešpats išrinko“ nedraugų vartams išgriauti, nes, jiems nužudžius ar sunaikinus vieną kurį vadą ar keletą vadų, tą pačią ar kitą dieną į nužudytųjų vietą stodavosi kiti, jiems lygūs arba už juos geresni.