Asmuo

Julijona

Vytauto žmona

18 teiginių15 įrašų1 ryšys

Vikipedijos įžanga

Julijona iš Tverės (rus. Ульяна Александровна Тверская, Marina , g. apie 1325 – 1392 m. rudenį) – Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo Anastazijos duktė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Julijona buvo Vytauto žmona, Algimanto Alšėniškio duktė ir didžioji kunigaikštienė. Ji išpažino graikų apeigų tikėjimą, o Trakų pilyje turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų esą išliko senovinėje vienos pilies sienos tapyboje. 1426 m. Julijona jau metus sirgo, o ligai paūmėjus visiškai negalėjo valgyti, todėl Vytautas kreipėsi į Vokiečių ordino didįjį magistrą prašydamas gydytojo. Tais pačiais metais didysis magistras Paulius Rusdorfas jai atsiuntė gydomųjų gėrimų. Julijona taip pat aktyviai palaikė Vytauto siekį karūnuotis: kartu su bajorais ragino jį nenusileisti, o Niurnbergo auksakaliai buvo pagaminę karūnas abiem sutuoktiniams.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Julijona

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pažiūros
  • Išpažino graikų apeigų tikėjimą.
  • Michał Baliński taip aprašo Julijoną kaip Algimanto Alšėniškio dukterį; šaltinyje taip pat minima jos koplyčia Trakų pilyje dar prieš Lietuvos krikštą.
Bendravimas
  • Ypač įkalbinėjo Vytautą nenusileisti dėl karūnavimosi vilčių.
  • 1930 m. šaltinis tai nurodo karūnacijos vilčių žlugimo metu ir priskiria šį raginimą Julijonai bei Vytauto bajorams.
Būdas
  • Gailiai apraudojo mirusį Vytautą.
  • 1930 m. šaltinio autoriaus pasakojime po Vytauto mirties Julijona jį gailiai apraudojo ir verkė.
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Buvo Vytauto žmona ir didžioji kunigaikštienė.
  • Galėjo būti karūnuota kartu su Vytautu, nes Niurnbergo auksakaliai buvo pagaminę karūną ir jai.
  • Šaltiniai Julijoną tiesiogiai vadina Vytauto žmona ir didžiąja kunigaikštiene; 1426 m. aprašant jos ligą ir gydomųjų gėrimų gavimą.
  • 2013 m. Lietuvos istorijoje ši informacija pateikiama aprašant Vytauto monarchijos įtvirtinimo Europoje siekį ir Lucko suvažiavimo aplinkybes.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Vytauto žmona Julijona, Algimanto Alšėniškio duktė, išpažino graikų apeigų tikėjimą ir turėjo koplyčią Trakų pilyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1. Jo žmonos - Smolensko kunigaikštytė Ona, o kita Algimanto Alšėniškio duktė Julijona -išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos krikštą, turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų šios pilies vienos sienos senovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę. 160 ## Puslapis 177 Il KNYGA dar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame regi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų laikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba visiškam jo nebuvimui86.
t-011vidutinis

Julijona ir Vytauto bajorai ragino Vytautą nenusileisti dėl karūnavimosi vilčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ).
t-013vidutinis

Karūnacijos vilčių žlugimo metu Julijona ypač ragino Vytautą nenusileisti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet ir ligi to termino nieko nesulaukta. Vytautas, atsisveikinęs su svečiais, susirgo^4 ). Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ).
t-003vidutinis

1426 m. sirgusi didžioji kunigaikštienė Julijona iš Pauliaus Rusdorfo gavo dovanų atsiųstų gydomųjų gėrimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

A liteho 236 ## Puslapis 253 III KNYGA galiau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydytoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysime vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsijos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pati didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54. serebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hrywien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien i dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta diena, 2 indiktas.
t-004vidutinis

Algimanto Alšėniškio duktė Julijona išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje turėjo koplyčią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1. Jo žmonos - Smolensko kunigaikštytė Ona, o kita Algimanto Alšėniškio duktė Julijona -išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos krikštą, turėjo savo koplyčią, kurios pėdsakų šios pilies vienos sienos senovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę. 160 ## Puslapis 177 Il KNYGA dar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame regi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų laikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba visiškam jo nebuvimui86.
t-015vidutinis

Julijona ypač įkalbinėjo Vytautą nenusileisti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vis dėlto jis ir dabar dar nenustojo vilties karūnuotis. Nenusileisti jį ypač įkalbinėjo jo bajorai ir pati Julijona^5 ). Tuo tarpu atvyko į Vilnių ir lenkų delegacija^6 ).
Visi teiginiai ir įrodymai (18 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas