asmuo

Julijona

Vytauto žmona

18 teiginiai15 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Vytauto žmona Julijona 1426 m. liepos 8 d. laiške dėkojo didžiajam magistrui Pauliui fon Rusdorfui už atsiųstus gėrimus. Vytauto žmona Julijona, Algimanto Alšėniškio duktė, išpažino graikų apeigų tikėjimą ir turėjo koplyčią Trakų pilyje. 1426 m. sirgusi didžioji kunigaikštienė Julijona iš Pauliaus Rusdorfo gavo dovanų atsiųstų gydomųjų gėrimų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Vytauto žmona Julijona 1426 m. liepos 8 d. laiške dėkojo didžiajam magistrui Pauliui fon Rusdorfui už atsiųstus gėrimus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

54 Index Cod. Hist. Dipl. Livoniae, T. I, N. 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy­ tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojan- čios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėles­ niais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka­ mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy­ dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy­ dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky­ ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti. Stigo tvirtos municipalinių laisvių ir nuosta­ tų apsaugos nuo valdininkų ir šlėktų piktnaudžiavimo. Sil­ pno charakterio karalius negalėjo veiksmingai pasipriešinti turčių vyravimui ir duoti daugiau laisvės miestiečių luomui. Po Aleksandro atėjusiems Lietuvos valdovams teko kuo rim­ čiausiai pasistengti, kad Lietuvos miestiečių luomui būtų garantuotas geresnis gyvenimas ir kad suklestėtų šios šalies miestai, išaugtų prekyba ir visos tautos gerovė. Rusdorfui už jai atsiųstus gėrimus, laiškas, datuotas Memitze (neįmano­ ma sužinoti, kokia tai vieta), ties Vil­ niumi, 1426 m. liepos 8-ą.
t-002vidutinis

Vytauto žmona Julijona, Algimanto Alšėniškio duktė, išpažino graikų apeigų tikėjimą ir turėjo koplyčią Trakų pilyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1. Jo žmonos - Smo­\nlensko kunigaikštytė Ona, o kita - \nAlgimanto Alšėniškio duktė Julijo­\nna -išpažino graikų apeigų tikėjimą \nir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos \nkrikštą, turėjo savo koplyčią, kurios \npėdsakų šios pilies vienos sienos se­\nnovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę.\n160\n\n## Puslapis 177\n\nIl KNYGA\ndar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame \nregi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų \nlaikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba vi­\nsiškam jo nebuvimui86.
t-003vidutinis

1426 m. sirgusi didžioji kunigaikštienė Julijona iš Pauliaus Rusdorfo gavo dovanų atsiųstų gydomųjų gėrimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

A liteho\n236\n\n## Puslapis 253\n\nIII KNYGA\ngaliau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydy­\ntoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysi­\nme vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsi­\njos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad \nVytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos \nliga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa­\nti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro \nPauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54.\nserebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hry- \nwien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien \ni dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta \ndiena, 2 indiktas.
t-004vidutinis

Algimanto Alšėniškio duktė Julijona išpažino graikų apeigų tikėjimą ir Trakų pilyje turėjo koplyčią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1. Jo žmonos - Smo­\nlensko kunigaikštytė Ona, o kita - \nAlgimanto Alšėniškio duktė Julijo­\nna -išpažino graikų apeigų tikėjimą \nir Trakų pilyje, dar prieš Lietuvos \nkrikštą, turėjo savo koplyčią, kurios \npėdsakų šios pilies vienos sienos se­\nnovinėje tapyboje yra iki šiol išlikę.\n160\n\n## Puslapis 177\n\nIl KNYGA\ndar barbarų laikais, išsiugdytos, o už tai, ką istorija jame \nregi pikta, ne tik jam vienam kaltė tenka, bet dar ir anų \nlaikų tamsybei, kunigaikščių išprusimo stokai arba vi­\nsiškam jo nebuvimui86.
t-005vidutinis

Julijona buvo trečioji Vytauto žmona.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

1426 m. Julijona jau metus sirgo, o ligai paūmėjus, pasak laiško, visiškai negalėjo valgyti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

53\nF o i g t a s savo Marienburgo miesto\nir pilies istorijoje (Geschichte Marien-\nburgs, der Stadt und des Haupthauses\ndes deutschen Ritter Ordens in Preus-\nsen, p. 241) rašo, kad 1426 metais di­\ndysis kunigaikštis Vytautas prašė di­\ndžiojo magistro rūmų gydytojo\n(Leibarzt), nes jo žmona Julijona, ku­\nrią jis vadina savo mylima šeiminin­\nke (seine liebe Hausfrau), jau metai\nkaip serga, ir kad liga kaip tik šiuo\nmetu taip paūmėjo, jog visiškai nie­\nko negalinti valgyti. Kitame laiške\nLenkijos karalius dėkoja didžiajam\nmagistrui už jam atsiųstą rūmų gy­\ndytoją ir giria didelį jo patyrimą.
Visi teiginiai ir įrodymai (18 teiginiai, 15 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas