Asmuo

Henenbergeris

13 teiginių21 įrašas0 ryšių

Henenbergeris – prūsų kronikininkas, kurį Narbutas mini tarp Kristijono, pirmojo Kulmo, arba Prūsijos, vyskupo, kroniką apie senovės Prūsiją citavusių autorių. Jo užrašai svarbūs Nemuno deltos istorijai: jis pateikė daugybės šiandien nebeegzistuojančių šakų pavadinimus, tarp jų Akmenės, Szyrwinde, Alt-Russe, Neyupe ir Gilijos. Narbutas taip pat rėmėsi Henenbergeriu teigdamas, kad egzistavo sudinų gentis arba taip vadinta giminė. Henenbergeris pasakojo, kad XVI amžiaus pabaigoje prie Rusnės, Sakininkų kaime, augusi didžiulė liepa, prie kurios žmonės slapta melsdavosi. Jo tyrimuose aprašyta ir turtingųjų namų gedulo tradicija: gedulas trukdavęs keturias savaites, o samdytos raudotojos nuolat apraudodavusios mirusįjį. Pateikti duomenys prieštarauja dėl Henenbergerio datavimo: vienur jis vadinamas XV amžiaus, kitur jo laikų liudytoju XVI amžiaus pabaigoje kronikininku.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Prūsų kronikininkas
  • XV amžius; taip Henenbergerį apibūdina Teodoras Narbutas.
Būdas
  • Apšmeižė senovės lietuvius, priskirdamas jiems žiaurumą su ligoniais, bejėgiais, luošaisiais ir mirštančiaisiais
  • Teodoro Narbuto vertinimas apie Henenbergerio, Škico, Hartknocho ir Kojalavičiaus pasakojimą apie senovės lietuvius; vertinimas pateiktas XIX a. istoriniame veikale apie senovę.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-007vidutinis

Narbutas nurodo, kad XV a. prūsų kronikininkas Henenbergeris pateikė daugiau jau neegzistuojančių Nemuno deltos šakų pavadinimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

XV amžiaus prūsų kronikininkas Henenbergeris nurodo dar daugiau šiandien jau neegzistuojančių šakų: Akmenės, Szyrwinde, Alt-Russe, Neyupe, Theigsupe, Russe arba Holm, Kallamppe, Taszargis, U Imis, Szloda. Visi šie pavadinimai lietuvių kalboje turi prasmę ir teikia didelių galimybių etimologiniams tyrimams. Pagrindinė kairioji vaga, atsišakojusi prie Sancinės, vadinama Gilge, arba Gilia, tai reiškia gylį; žemiau, ties Būdveitų kaimu, jį išsišakoja į dvi vagas, dešinioji yra senoji Gilija, kuri labai vingiuota; jos tik prie Dreiškių kaimo vėl susilieja į vieną.
t-003vidutinis

Narbutas vertino, kad Henenbergeris, Hartknochas, Kojalavičius ir Škicas apšmeižė senovės lietuvius dėl tariamo žiaurumo ligoniams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Draugystės, svetingumo, santaikos, būsimo pomirtinio gyvenimo vilties dievybės šiai dievobaimingai tautai tikriausiai nebuvo tušti simboliai. Tad Škicas, Henenbergeris, Hartknochas ir Kojalavičius apšmeižė senovės lietuvius, priskirdami jiems žiaurumą su ligoniais, bejėgiais, luošaisiais arba mirštančiais žmonėmis, esą buvę įprasta pagreitinti jų mirtį . Tuo nepatikės niekas, kas bent kiek pa- 13 13 Iš dalies tą darė herulai - tai pasakysime mūsų istorijos tęsinyje, - bet ne smurtu ir ne pagal religijos nuostatus, o tik prietaringų ir ligos palaužtų senelių prašymu.
t-011vidutinis

XV am žiaus prūsų kronikininkas Henenbergeris nurodo dar dau giau šiandien jau neegzistuojančių šakų: Akmenės, Szyrwinde, Alt-Russe, Neyupe, Theigsupe, Russe arba Holm, Kallamppe, Taszargis, U Imis, Szloda.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

XV amžiaus prūsų kronikininkas Henenbergeris nurodo dar daugiau šiandien jau neegzistuojančių šakų: Akmenės, Szyrwinde, Alt-Russe, Neyupe, Theigsupe, Russe arba Holm, Kallamppe, Taszargis, U Imis, Szloda. Visi šie pavadinimai lietuvių kalboje turi prasmę ir teikia didelių galimybių etimologiniams tyrimams. Pagrindinė kairioji vaga, atsišakojusi prie Sancinės, vadinama Gilge, arba Gilia, tai reiškia gylį; žemiau, ties Būdveitų kaimu, jį išsišakoja į dvi vagas, dešinioji yra senoji Gilija, kuri labai vingiuota; jos tik prie Dreiškių kaimo vėl susilieja į vieną.
t-002vidutinis

Henenbergeris tikino, kad XVI a. pabaigoje Sakininkų kaime prie Rusnės augo didžiulė liepa, prie kurios kaimiečiai slapčia melsdavosi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

LIEPA, Liepas. Pas senovės prūsus ji priklausė šventųjų medžių kategorijai. Henenbergeris tikina, kad dar jo laikais, tai yra XVI amžiaus pabaigoje, Nemuno žemupyje, netoli Rusnės, Sakininkų (Szakaniki) kaime, dabar bene Šakūnai, augusi didžiulė liepa; kaimiečiai, dar tikėję senais prietarais, stabmeldžių papratimu slapčia ateidavo prie jos m elstis18.
t-004vidutinis

Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, o samdytos raudotojos turėdavo nuolat apraudoti mirusįjį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Erazmas Stela aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina, kad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas dalykas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietuvių genties tautos. Pasak Henenbergerio tyrimų, turtingųjų namuose gedulas trukdavo keturias savaites, per kurias negalėjo būti jokio pasilinksminimo, o samdytos raudotojos privalėjo nuolat verkti apraudodamos mirusiojo atminimą. Dainiai gedulingomis raudomis apdainuodavo jo dorybes ir žymiausius jo karo žygius.
t-006vidutinis

Narbutas Henenbergerį mini tarp kronikininkų, citavusių pirmojo Kulmo, arba Prūsijos, vyskupo Kristijono kroniką apie senovės Prūsiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Iš imperatoriaus Augusto valdymo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio krašte, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus. Mes panaudosime Hartknocho aprašytus padavimus, pridurdami ir Luko Davido kronikos teiginius, kurių nežinojo anas au­ 1 Lib.
t-008vidutinis

Narbutas remiasi Henenbergeriu kaip patvirtinimu, kad buvo sudinų gentis arba taip vadinta giminė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Rytuose ji ribojosi su Sudargą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Galinda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas. O tai, kad buvusi sudinų gentis ar taip vadinta giminė, patvirtina Henenbergeris.
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 21 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas