Maskvos ginklų sutriuškintas Gotardas Ketleris patikėjo Žygimantui Augustui save, ordiną ir valdas. 1579 m. Vilniuje Steponas Batoras priėmė Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį. Kojelavičiaus pasakojime ordino magistras Ketleris dalyvavo seime, kuriame Livonijos atstovai nutarė dėl sąjungos su Lietuva.
in ea sententia extitimus, omni ratione, ut nobis providendum statueremus, ne cuiquam ullas ad res, a Sacrosanctae Ecclesiae institutis alienas, autb-tem n-ram impertijsse videri possemus, tamen cum non incognita nobis esset, Christianorum 324 ## Puslapis 341 IV KNYGA Žygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; labai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
Visi vieningai nutarė, kad karalius, paėmęs Livoniją į savo globą, sudarytų savo nuožiūra su šiuo kraštu tokį susitarimą, koks, jo galva, naudingiausias valstybei. Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms padengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ketleris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, globą šitokiomis sąlygomis.