Gediminas

PDF 190

Sambijos kanauninko** **_Epitome_** **1315 m. kalba, kad totoriai lietuviams esą padarę** **_magna dampna_** **(SBP I, 286). Yra žinoma, kad Gediminas turėjo su Volgos totorių chanu Uzbeku rimtai skaitytis. 1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.

PDF 190

Sambijos kanauninko** **_Epitome_** **1315 m. kalba, kad totoriai lietuviams esą padarę** **_magna dampna_** **(SBP I, 286). Yra žinoma, kad Gediminas turėjo su Volgos totorių chanu Uzbeku rimtai skaitytis. 1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.

PDF 239

Švietimo Darbe 1922). **4. Gedimino taika su Lenkija ir kovos su vokiečių ordinu** Matydamas, kad kova su kryžiuočiais užtruks, Gediminas tuo tarpu surado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje.

PDF 250

Iš imtos vartoti slavų kalbos išsivystė Lietuvos didžiojo kuni­\ngaikščio kanceliarinė rašto kalba, kuri buvo skirtinga nuo mask­\nvinės rusų kalbos.\nPats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm.

PDF 250

Iš imtos vartoti slavų kalbos išsivystė Lietuvos didžiojo kuni­\ngaikščio kanceliarinė rašto kalba, kuri buvo skirtinga nuo mask­\nvinės rusų kalbos.\nPats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm.

PDF 222

Aukštaičiuose (Kernavėje) buvo ir Traidenio tėviškės žemės (« kuniges Thoreiden lant »)^14. Lietuvos kelių aprašymai (« die litaui­ schen Wegeberichte ») įsakmiai parodo^15 , jog XIV amž. didžiojo kunigaikščio dvarai težinomi tik Aukštaičiuose^16 , t. y. ten, kur didieji kunigaikščiai nuo seno turėjo savo tėviškės žemes. Kry­ žiuočiai Gediminą yra pavadinę Aukštaičių karaliumi («rex de Owsteiten »)^17.

PDF 232

Kęstutis vy­ riausiuoju Lietuvos valdovu tetapo 1381, kai pats, išvaręs Jogailą, atsisėdo Vilniaus pilyje. Ir Vytautas įgijo didžiojo Lietuvos kuni­ gaikščio titulą, kai 1392 m. gavo vyriausią Lietuvos miestą Vilnių ; taip ėjo ir toliau. Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungė­ jas prie Lietuvos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Gediminas išgarsėjo kaip sėkmingas rytinių rusų žemių jungė­\njas prie Lietuvos. Jis pajungė Lietuvai į Kijevą krypstančias\nPinsko ir Turovo kunigaikštijas. Jo įtaka kilo ir Smolensko kuni­\ngaikštijoje.

PDF 232

Vieni iš tokių buvo Volgos aukštupyje Tverės kunigaikščiai, kurie, kaip Maskvos varžovai, pastoviai palaikė draugišką sąlytį su Gediminu ir jo įpėdiniais. Jo nustatyta politinė programa ilgam paliko Lietuvos ateičiai. Gediminas vėl, kaip ir Traidenis, jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas taip pat dalį Jotvingos.

PDF 232

Vieni iš tokių buvo Volgos aukštupyje Tverės kunigaikščiai, kurie, kaip Maskvos varžovai, pastoviai palaikė draugišką sąlytį su Gediminu ir jo įpėdiniais. Jo nustatyta politinė programa ilgam paliko Lietuvos ateičiai. Gediminas vėl, kaip ir Traidenis, jungė kitų baltų žemes į savo valstybę, paimdamas taip pat dalį Jotvingos.

PDF 236

Elzbieta — už Vaclovo- « Vankos » Plocke-Mozūrijoje ; 1325 m. Aldona-Ona — už Kazi­ miero). Aniems laikams Gedimino religinis pakantrumas buvo nuosta­ bus.

PDF 81

Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris\nprieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija. Jis prijungė prie\nLietuvos didžiulius rusų ir ukrainiečių žemių plotus. Tačiau ir\nčia jis veikė ne tiek kardu, kiek gudria politika ir daugybės savo\nsūnų bei dukterų vedybomis.

PDF 81

Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris\nprieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija. Jis prijungė prie\nLietuvos didžiulius rusų ir ukrainiečių žemių plotus. Tačiau ir\nčia jis veikė ne tiek kardu, kiek gudria politika ir daugybės savo\nsūnų bei dukterų vedybomis.

PDF 86

1323 m. Gediminas parašė laiškų ne tik popiežiui, bet ir dau-\ngeliui Europos miestų. Per rygiečius jis kreipėsi į Hanzos mies-\ntus, tikindamas, kad norįs gyventi taikoje su krikščionimis, ir\nkvietė amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius vykti į Lie-\ntuvą; visiems žadėjo savo globos ir paramos įsikurti.

PDF 86

1323 m. Gediminas parašė laiškų ne tik popiežiui, bet ir dau-\ngeliui Europos miestų. Per rygiečius jis kreipėsi į Hanzos mies-\ntus, tikindamas, kad norįs gyventi taikoje su krikščionimis, ir\nkvietė amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius vykti į Lie-\ntuvą; visiems žadėjo savo globos ir paramos įsikurti.

PDF 91

Gediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau iš Vilniaus jis\nrašė savo garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos mies-\ntams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil-\nniuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų\npasiuntiniais dėl krikšto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine\nLietuvos sostine.

PDF 35-36

Grossmacht), o nuo jos iki imperijos – jau tik žingsnis. L I E T U V O S I S T O R I J A 36 Lietuvos valdovas Gediminas, titulavęsis Rex Lethowye ir vedęs inten- syvias derybas dėl krikšto, savo laiškais Vakarų šalims ir miestams šalia krikšto kvietė į Lietuvą Vakarų pirklius ir amatininkus. Lietuvos antiizo- liacinės pastangos ilgai nedavė rezultatų, o ordinų karinė agresija ver- tė Lietuvą visą energiją skirti karybai.

PDF 35-36

Grossmacht), o nuo jos iki imperijos – jau tik žingsnis. L I E T U V O S I S T O R I J A 36 Lietuvos valdovas Gediminas, titulavęsis Rex Lethowye ir vedęs inten- syvias derybas dėl krikšto, savo laiškais Vakarų šalims ir miestams šalia krikšto kvietė į Lietuvą Vakarų pirklius ir amatininkus. Lietuvos antiizo- liacinės pastangos ilgai nedavė rezultatų, o ordinų karinė agresija ver- tė Lietuvą visą energiją skirti karybai.

PDF 104

Jeigu valdovas Gediminas bū­ tų manęs apie krikštą, tikriausiai visai kitaip būtų rašęs po­ piežiui. Bet jis net neturėjo tos minties, ką parodo vėlesni įvykiai, tad negalėjo būti linkęs priimti krikščioniškąjį tikė­ jimą nei numanyti būsiant naudos iš jo skleidimo; žinia, dar 1322 metais nugalėtus Žemaitijos gyventojus privertė nuo jo atsimesti3. Taigi tame laiške jam priskiriamas atsidavimas visa širdimi krikščionių tikėjimui visai nesuderinama su Ge­ dimino charakteriu, o jo veiksmai 1323 bei 1324 metais tie­ siog prieštarauja tame laiške primestai mąstysenai.

PDF 104

Jeigu valdovas Gediminas bū­ tų manęs apie krikštą, tikriausiai visai kitaip būtų rašęs po­ piežiui. Bet jis net neturėjo tos minties, ką parodo vėlesni įvykiai, tad negalėjo būti linkęs priimti krikščioniškąjį tikė­ jimą nei numanyti būsiant naudos iš jo skleidimo; žinia, dar 1322 metais nugalėtus Žemaitijos gyventojus privertė nuo jo atsimesti3. Taigi tame laiške jam priskiriamas atsidavimas visa širdimi krikščionių tikėjimui visai nesuderinama su Ge­ dimino charakteriu, o jo veiksmai 1323 bei 1324 metais tie­ siog prieštarauja tame laiške primestai mąstysenai.

PDF 107

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­\ntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad\nniekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­\njami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir\npopiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­\nkada nebuvo dėl jų suabejojęs.\nJeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu\nrašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­\ntams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­\ndijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote\nesant.

PDF 107

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­\ntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad\nniekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­\njami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir\npopiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­\nkada nebuvo dėl jų suabejojęs.\nJeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu\nrašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­\ntams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­\ndijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote\nesant.

PDF 25

Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė - Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai. Lietuvos miestiečių luomo istorijoje šit kas pastebima: pir­ ma, kad jis vėlavo, kaip ir bendra šalies civilizacijos raida, juk tai vyko tik XIV amžiuje.

PDF 25

Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė - Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai.

PDF 41

O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, \nGedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvie­\ntės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikš­\nčionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo pri­\ngiję feodalinio valdymo principai.\nPo Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi­\nlies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau­\nnutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su \nvaldovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis,\n13\nRygos miestas buvo įkurtas 1200 \nmetais, ant kalno, vadinto Righe, \nDvinos pakrantėje, vyskupo Alber­\nto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti \nkrikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, \nbet ten dar prieš aštuonerius metus \nBremeno pirkliai jau buvo pastaty­\ndinę keletą namų.

PDF 32

Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Nors jie dažniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminėjimu rašto šal- tiniuose, kartu rodo, kad Gediminas kūrė nuoseklią Lietuvos europėjimo programą. Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis. Gediminas kūrė stačiatikių metro- poliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.

PDF 27

Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebe- leisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės. Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš sve- tur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps mandagesnis ir sieks įgyti karūną ir pripažinimą iš Vakarų.

PDF 15

Apie 1320 m. Gediminas išleido savo dukterį už Plocko kunigaikščio Vaclovo (Vankos).\nMazovija Lietuvai buvo itin svarbi, nes per ją buvo galima susisiekti su Vakarais (kitus\nkelius vakaruose ir šiaurėje blokavo Ordinas).

PDF 15

Apie 1320 m. Gediminas išleido savo dukterį už Plocko kunigaikščio Vaclovo (Vankos).\nMazovija Lietuvai buvo itin svarbi, nes per ją buvo galima susisiekti su Vakarais (kitus\nkelius vakaruose ir šiaurėje blokavo Ordinas).

PDF 14

Atremdama Ordino agresiją, Gedimino Lietuva rengė ir atsakomuosius smūgius: 1324\nm. liepos mėn. puolama Kristmemelio pilis Nemuno žemupio kairiajame krante, lapkričio\nmėn. šiaurėje niokojamos Rezeknės apylinkės Livonijoje, o pietuose — Mazovija.

PDF 221

Kai juodu kitą dieną po švento Mato, apaštalo ir evangelisto, šventės (rugsėjo 22) atvyko į Rygos miestą, sutarė taiką (spalio 20) tarp minėtojo karaliaus bei jo valdinių iš vienos pusės ir tarp krikščionių iš kitos ir apaštališkojo sosto valia pasiūlė tvirtai jos laikytis, pridurdami, kad toji šalis, kuri lengvapėdiškai pažeisianti šį susitarimą, kuri sakysianti tokius žodžius ar darysianti tokius veiksmus, griebsiantisi tokių sumanymų ar darbų, kurie galėtų trukdyti šiam susitarimui ar jį vilkinti, būsianti dėl šitokių veiksmų pasmerkta ekskomunikai, o nuo to negalėsiąs atleisti niekas kitas, tik apaštališkasis sostas, prie kurio jie patys per tris mėnesius turėsią prisistatyti, kad atvykę deramai pataisytų tai, kas atsitiko. Po to legatai išleido į kelią iškilmingą pasiuntinystę pas Gediminą, lietuvių karalių, turėjusią jam pranešti apie apaštališkojo sosto jiedviem duotą uždavinį ir atidžiai ištirti, ar jis su visais savo karalystės žmonėmis norįs priimti krikšto malonę ir, metęs stabmeldystę, nuolankiai išpažinti mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus vardą. 357 (350).

PDF 221

Kai juodu kitą dieną po švento Mato, apaštalo ir evangelisto, šventės (rugsėjo 22) atvyko į Rygos miestą, sutarė taiką (spalio 20) tarp minėtojo karaliaus bei jo valdinių iš vienos pusės ir tarp krikščionių iš kitos ir apaštališkojo sosto valia pasiūlė tvirtai jos laikytis, pridurdami, kad toji šalis, kuri lengvapėdiškai pažeisianti šį susitarimą, kuri sakysianti tokius žodžius ar darysianti tokius veiksmus, griebsiantisi tokių sumanymų ar darbų, kurie galėtų trukdyti šiam susitarimui ar jį vilkinti, būsianti dėl šitokių veiksmų pasmerkta ekskomunikai, o nuo to negalėsiąs atleisti niekas kitas, tik apaštališkasis sostas, prie kurio jie patys per tris mėnesius turėsią prisistatyti, kad atvykę deramai pataisytų tai, kas atsitiko. Po to legatai išleido į kelią iškilmingą pasiuntinystę pas Gediminą, lietuvių karalių, turėjusią jam pranešti apie apaštališkojo sosto jiedviem duotą uždavinį ir atidžiai ištirti, ar jis su visais savo karalystės žmonėmis norįs priimti krikšto malonę ir, metęs stabmeldystę, nuolankiai išpažinti mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus vardą. 357 (350).

PDF 26-27

Lietuviams reikėjo susiformuoti į savaran- 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 27 kišką etnosą, o Netimero vadovaujamiems pajudėti toliau nuo gentinės santvarkos į valstybę, į kurią būtų verta traukti misionieriams. Lietuva liko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis ir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar gyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, kiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas Gedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir išpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę.

PDF 27

Lietuva liko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis ir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar gyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, kiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas Gedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir išpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę. Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebe- leisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės.

PDF 112

Gal todėl, kad daugybė Ordino riterių, būtent, Ordino kunigas Jonas Rygietis, Vendeno komtūras Reimaras fon Hanė, Karkuso valdytojas (Vogt) Mi­ kalojus fon Parsau ir Gotfridas fon Ustas (Ost) buvo Liube­ ke ir galėjo užginčyti šį tvirtinimą? Pagaliau kam visuose trijuose laiškuose kartojama, kad tas pats antspaudas buvo uždėtas ir ant laiško popiežiui. Visa tai susumavus, atrodo, kad tas antspaudas nebuvo tikras Gedimino antspaudas, bet suklastotas.

PDF 21

1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi. 1316–1341 Gediminaičių dinastijai vardą davusio Gedimino valdymas. 1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.

PDF 21

1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi. 1316–1341 Gediminaičių dinastijai vardą davusio Gedimino valdymas. 1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.

PDF 41

O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, \nGedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvie­\ntės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikš­\nčionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo pri­\ngiję feodalinio valdymo principai.\nPo Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi­\nlies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau­\nnutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su \nvaldovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis,\n13\nRygos miestas buvo įkurtas 1200 \nmetais, ant kalno, vadinto Righe, \nDvinos pakrantėje, vyskupo Alber­\nto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti \nkrikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, \nbet ten dar prieš aštuonerius metus \nBremeno pirkliai jau buvo pastaty­\ndinę keletą namų.

PDF 94

Juk suktybės ir melo jukinys buvo taip gerai suregztas, kad pradžioje jo galų niekaip nega­ lima buvo aptikti. Tik po daugelio metų buvo atskleista ir visų sužinota, jog ne kas kitas, o nenumaldomas Ordino priešas, Rygos arkivyskupas, laiškus Gedimino vardu slapta buvo pa­ rašęs ir pasiuntęs popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams, idant gudrybe ir melu pasiektų savo tikslą - apjuodintų kry­ žiuočius popiežiaus rūmuose ir taip pelnytų savo ginčo su kry­ žiuočių Ordinu palankesnį sprendimą. Arkivyskupui nieko kita neliko, tik tvirtai laikytis savojo plano.

PDF 118-119

Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d.

PDF 118-119

Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d.

PDF 29

Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik\nbendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai\nnukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia. Kronikininkas teigia, kad\npats Gediminas atsisakęs sumanymo krikštytis. Lyginimas leidžia manyti, kad Ordinas\nklastingai stengėsi pakenkti Gedimino planams, nes jie būtų pakirtę Ordino egzistavimo\npagrindą147.

PDF 36

Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­ konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­ nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se­ novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­ nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­ ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da­ bar matome, ten išraustomis žemė­ mis paaukštino paskuoją pilies kal­ vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van­ deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti­ nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti. Mūsų nuomonę, kad pi­ lies kalno didesnė dalis yra ne natū­ raliai susidariusi, bet supilta, patvir­ tina ne tik jo sandaros ir formos stebėjimai, bet ir vėlesnis Vytauto laikų įvykis, apie kurį papasakosi­ me toliau.

PDF 239

**4. Gedimino taika su Lenkija ir kovos su vokiečių ordinu** Matydamas, kad kova su kryžiuočiais užtruks, Gediminas tuo tarpu surado talkininką Lenkijos Vladislovo Lokietkos asmenyje. Šis ruošėsi kariauti su ordinu dėl užgrobto Dancigo ir Pamario.

PDF 116-117

IX). 100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

PDF 118-119

Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d.

PDF 118-119

Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d.

PDF 20

HB „NLP T, ak eS ee ii Lietuvos plėtra rytuose 1316 m. pradėjęs Lietuvą valdyti Gediminas turėjo atlaikyti su- intensyvėjusį kryžiuočių puolimą. Šiam tikslui jis pasitelkė ne tik karines, bet ir informacines priemones, savo laiškais popie- žiui ir vakarų visuomenei gerindamas Lietuvos įvaizdį ir taip sumažindamas Vakarų Europos krikščionių teikiamą paramą kryžiuočiams. Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija.

PDF 20

HB „NLP T, ak eS ee ii Lietuvos plėtra rytuose 1316 m. pradėjęs Lietuvą valdyti Gediminas turėjo atlaikyti su- intensyvėjusį kryžiuočių puolimą. Šiam tikslui jis pasitelkė ne tik karines, bet ir informacines priemones, savo laiškais popie- žiui ir vakarų visuomenei gerindamas Lietuvos įvaizdį ir taip sumažindamas Vakarų Europos krikščionių teikiamą paramą kryžiuočiams. Gediminas pradėjo derinti karo veiksmus prieš kryžiuočius su Lenkija.

PDF 79-80

Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­ sų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­ liškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­ tiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­ kais pavirstų klastinga apgaulė. Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­ skatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­ vas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­ tų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­ siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­ rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

PDF 250

Iš imtos vartoti slavų kalbos išsivystė Lietuvos didžiojo kuni­\ngaikščio kanceliarinė rašto kalba, kuri buvo skirtinga nuo mask­\nvinės rusų kalbos.\nPats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm.

PDF 90

Dar niekas nenutuokė juos buvus kunigaikščio gudrybe ir apgaule, ypač, kai greitai kitas išti­ ko dalykas, kurio tikslų irgi negalima buvo suprasti. Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išma­ nančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun­ tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri­ terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri­ imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar­ tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa­ tvirtintą.

PDF 70-71

Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal­ diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist­ rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak­ sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as­ muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū­ sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die­ nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš­ paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk­ dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą. Todėl norime susikviesti vyskupų, kunigų, vienuolių, iš­ skyrus tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti bažny­ čios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo garbinimą.

PDF 119

Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę. 22 dienas tęsėsi apsuptis, o dviejų poilsio dienų metu į pagalbą apsuptie­ siems atvyko Ordino maršalas Henrikas Duseneris ir Reino palatinas su stipriom pajėgom. Įgula su pagalbininkais be­ mat susiruošė pulti ir užpuolė Gedimino stovyklą. Gedimi­ nas narsiai gynėsi, bet krito pakirstas kryžiuočio Tilemanno Zunpacho, šaulių vado, ugninio šūvio, buvo sužeistas tarp kaklo ir mentikaulio ir netrukus mirė, o jo kariauna buvo išvaikyta*.

PDF 119

Gediminas nustebo, pamatęs tarp atvertų Bajerburgo vartų pakartą išdaviką, bet vis tiek puolė tvirtovę. 22 dienas tęsėsi apsuptis, o dviejų poilsio dienų metu į pagalbą apsuptie­ siems atvyko Ordino maršalas Henrikas Duseneris ir Reino palatinas su stipriom pajėgom. Įgula su pagalbininkais be­ mat susiruošė pulti ir užpuolė Gedimino stovyklą. Gedimi­ nas narsiai gynėsi, bet krito pakirstas kryžiuočio Tilemanno Zunpacho, šaulių vado, ugninio šūvio, buvo sužeistas tarp kaklo ir mentikaulio ir netrukus mirė, o jo kariauna buvo išvaikyta*.

PDF 14

Šie pareiškimai, taip pat Gedimino laiškai, adresuoti žymiems\nEuropos miestams Liubekui, Bremenui, Kelnui ir kitiems „iki pat Romos“, „kiekvienam\ngeros valios žmogui“, dominikonų ir pranciškonų ordinams51, turėjo platų tarptautinį\natgarsį. Lietuvos valstybė sugebėjo pirmą kartą tokiu mastu kuriam laikui izoliuoti bei\nsukompromituoti Kryžiuočių ordiną krikščioniškosios feodalinės Europos akivaizdoje.\nGedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.\nPopiežius 1324 m. įsakė kryžiuočiams susilaikyti nuo bet kokių žygių prieš Gedimino\nvalstybę ir patvirtino šią sutartį53.

PDF 14

Šie pareiškimai, taip pat Gedimino laiškai, adresuoti žymiems\nEuropos miestams Liubekui, Bremenui, Kelnui ir kitiems „iki pat Romos“, „kiekvienam\ngeros valios žmogui“, dominikonų ir pranciškonų ordinams51, turėjo platų tarptautinį\natgarsį. Lietuvos valstybė sugebėjo pirmą kartą tokiu mastu kuriam laikui izoliuoti bei\nsukompromituoti Kryžiuočių ordiną krikščioniškosios feodalinės Europos akivaizdoje.\nGedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.\nPopiežius 1324 m. įsakė kryžiuočiams susilaikyti nuo bet kokių žygių prieš Gedimino\nvalstybę ir patvirtino šią sutartį53.

PDF 32

Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gedimi- nas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atsto- vas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus. Valdant Ldk Gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karinė, monarchija, turinti visus jai būdingus požymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodaliz- mas – ankstyvieji dvarai, Lietuvoje vadinti „kiemais“. Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

XIII a. pa-\nbaigoje į Lietuvos istoriją įžengė garsiausia lietuvių kilmės valdovų – Ge-\ndiminaičių dinastija. \nDinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gedimi-\nnas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atsto-\nvas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus.

PDF 94

Juk suktybės ir melo jukinys buvo taip gerai suregztas, kad pradžioje jo galų niekaip nega­ lima buvo aptikti. Tik po daugelio metų buvo atskleista ir visų sužinota, jog ne kas kitas, o nenumaldomas Ordino priešas, Rygos arkivyskupas, laiškus Gedimino vardu slapta buvo pa­ rašęs ir pasiuntęs popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams, idant gudrybe ir melu pasiektų savo tikslą - apjuodintų kry­ žiuočius popiežiaus rūmuose ir taip pelnytų savo ginčo su kry­ žiuočių Ordinu palankesnį sprendimą. Arkivyskupui nieko kita neliko, tik tvirtai laikytis savojo plano.

PDF 17-18

Dėl Gedimino diplomatinės veiklos iškilęs Lietuvos krikšto klausimas būtų pakirtęs Ordino egzistavimo pagrindą, todėl Dusburgietis stengiasi įrodyti, jog Lietuvos 66 PD, II, 6; PKD, s. 172—182. valdovas tokio plano neturėjęs, jokių laiškų krikšto reikalu nebuvo rašęs, niekam nebuvo įsakęs juos skelbti (III, 359). Šitaip norima pabrėžti, kad Ordino politika esanti teisinga, nors turime pagrindo manyti, kad būtent Ordino klasta sužlugdė Gedimino planus67.

PDF 17-18

Dėl Gedimino diplomatinės veiklos iškilęs Lietuvos krikšto klausimas būtų pakirtęs Ordino egzistavimo pagrindą, todėl Dusburgietis stengiasi įrodyti, jog Lietuvos 66 PD, II, 6; PKD, s. 172—182. valdovas tokio plano neturėjęs, jokių laiškų krikšto reikalu nebuvo rašęs, niekam nebuvo įsakęs juos skelbti (III, 359). Šitaip norima pabrėžti, kad Ordino politika esanti teisinga, nors turime pagrindo manyti, kad būtent Ordino klasta sužlugdė Gedimino planus67.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.

PDF 118-119

Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d.

PDF 116-117

IX). 100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

PDF 118

Ant pilkapio nuo neatme­ namų laikų visada būdavo statomas kryžius. Mažas upeliu­ kas, Veliuonėlė, įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pi­ lies ir Gedimino kalno šlaitus. Tokie kalnų pavadinimai, pirmtakų duoti, iki šiol išlikę, iš senovės laikų perimta tra­ dicija; ir tas pilkapis, kaip žinia, kapavietė, tad labai tikėti­ na, jog tai yra netoli nuo Veliuonos, prie Bajerburgo pilies, žuvusio Gedimino kapas.

PDF 79

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara­ lius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasau­ lyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems ki­ tiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­ sų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­ liškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­ tiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­ kais pavirstų klastinga apgaulė. Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­ skatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­ vas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­ tų danguose su palaimintaisiais.

PDF 223

361 (354). Apie Brandenburgo markgrafystės nusiaubimą ir apie tai, kaip prarado gy­ vastį ar pakliuvo į nelaisvę šeši tūkstančiai krikščionių 1326 viešpaties metais Lokietka, Lenkijos karalius, paprašė Gediminą, lietuvių karalių, kurio dukterį neseniai buvo paėmęs į žmonas jo sūnus592, atsiųsti jam iš savo krašto karių. Patenkindamas jo prašymą, šis davė jam 1200 raitelių.

PDF 223

361 (354). Apie Brandenburgo markgrafystės nusiaubimą ir apie tai, kaip prarado gy­ vastį ar pakliuvo į nelaisvę šeši tūkstančiai krikščionių 1326 viešpaties metais Lokietka, Lenkijos karalius, paprašė Gediminą, lietuvių karalių, kurio dukterį neseniai buvo paėmęs į žmonas jo sūnus592, atsiųsti jam iš savo krašto karių. Patenkindamas jo prašymą, šis davė jam 1200 raitelių.

PDF 119

Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas. Bet Olivos metraš­ čiai (Annales Oliv., p. 48) rašo, kad tuo tarpu, kai Gediminas pats ar jo karys pilies aptvaro link stūmė ka­ rinę mašiną, į jį pataikė kario Mari­ jano paleistas šūvis iš bombardos, kurios buvo neseniai išrastos Vokie­ tijoje, Lietuvoje dar nežinomos.

PDF 119

Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas. Bet Olivos metraš­ čiai (Annales Oliv., p. 48) rašo, kad tuo tarpu, kai Gediminas pats ar jo karys pilies aptvaro link stūmė ka­ rinę mašiną, į jį pataikė kario Mari­ jano paleistas šūvis iš bombardos, kurios buvo neseniai išrastos Vokie­ tijoje, Lietuvoje dar nežinomos.

PDF 39

Gedimi­ no viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, kokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- ninko - Vokietijai. Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga­ nėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli­ kusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be Rygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko­ vas bei Naugardas ne mažesnę globą patyrė. Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka).

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Gedimi­\nno viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, \nkokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukšti- \nninko - Vokietijai.\nVilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga­\nnėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli­\nkusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be \nRygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko­\nvas bei Naugardas ne mažesnę globą patyrė. Iš Rusios, \nGedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę

PDF 70-71

Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal­ diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist­ rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak­ sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as­ muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū­ sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die­ nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš­ paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk­ dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą. Todėl norime susikviesti vyskupų, kunigų, vienuolių, iš­ skyrus tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti bažny­ čios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo garbinimą.

PDF 70-71

Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal­ diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist­ rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak­ sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as­ muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū­ sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die­ nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš­ paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk­ dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą. Todėl norime susikviesti vyskupų, kunigų, vienuolių, iš­ skyrus tuos, kurie pardavinėja savo vienuolynus ir rengia dvasininkų žudynes. Mes esame pasirengę saugoti bažny­ čios teisę, gerbti dvasininkus ir plėsti dievo garbinimą.