1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš kryžiuočių pilių, buvo nukautas šaunamuoju ginklu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 130
XIV amžiaus pradžioje kryžiuočiai buvo apgulę pilį, bet, negalėdami jos paimti, pasistatė priešais ją dvi pilis - Fridburgą ir Bajerburgą, kadangi Bavarijos kunigaikštis su savo kariuomene dalyvavo tame žygyje. 1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš tų pilių, buvo nukautas kažkokiu šaunamuoju ginklu. Vėliau, pagal 1331 metų rugsėjo 17 dienos sutartį, sudarytą stovykloje prie Bartenšteino, tos pilys buvo sunaikintos.
Narbutas pateikia teiginį, kad ypač nuo Gedimino valdymo Lietuvos galia ir jėga nepaprastai išaugo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 457
III. Aiškesnė istorija - nuo Mindaugo (1240 metų) iki 1386 metų. Pirmoje šio laikotarpio dalyje Lietuva turėjo labai didelių problemų, susijusių su kryžiuočių puldinėjimais, tuo tarpu antroje (ypač nuo Gedimino valdymo) Lietuvos galia ir jėga nepaprastai išaugo.
Čia įvyko derybos tarp Gedimino ir Lokietkos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 256
Čia įvyko derybos tarp Gedimino ir Lokietkos.
1324 m. legatai siuntė pasiuntinystę pas Gediminą, kad ištirtų jo norą priimti krikštą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 221
Kai juodu kitą dieną po švento Mato, apaštalo ir evangelisto, šventės (rugsėjo 22) atvyko į Rygos miestą, sutarė taiką (spalio 20) tarp minėtojo karaliaus bei jo valdinių iš vienos pusės ir tarp krikščionių iš kitos ir apaštališkojo sosto valia pasiūlė tvirtai jos laikytis, pridurdami, kad toji šalis, kuri lengvapėdiškai pažeisianti šį susitarimą, kuri sakysianti tokius žodžius ar darysianti tokius veiksmus, griebsiantisi tokių sumanymų ar darbų, kurie galėtų trukdyti šiam susitarimui ar jį vilkinti, būsianti dėl šitokių veiksmų pasmerkta ekskomunikai, o nuo to negalėsiąs atleisti niekas kitas, tik apaštališkasis sostas, prie kurio jie patys per tris mėnesius turėsią prisistatyti, kad atvykę deramai pataisytų tai, kas atsitiko. Po to legatai išleido į kelią iškilmingą pasiuntinystę pas Gediminą, lietuvių karalių, turėjusią jam pranešti apie apaštališkojo sosto jiedviem duotą uždavinį ir atidžiai ištirti, ar jis su visais savo karalystės žmonėmis norįs priimti krikšto malonę ir, metęs stabmeldystę, nuolankiai išpažinti mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus vardą. 357 (350).
Apie 1320 m. Gediminas išleido savo dukterį už Plocko kunigaikščio Vaclovo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 15
Apie 1320 m. Gediminas išleido savo dukterį už Plocko kunigaikščio Vaclovo (Vankos). Mazovija Lietuvai buvo itin svarbi, nes per ją buvo galima susisiekti su Vakarais (kitus kelius vakaruose ir šiaurėje blokavo Ordinas).
Dusburgietis teigia, kad pats Gediminas atsisakė sumanymo krikštytis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 29
Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik bendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai nukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia. Kronikininkas teigia, kad pats Gediminas atsisakęs sumanymo krikštytis. Lyginimas leidžia manyti, kad Ordinas klastingai stengėsi pakenkti Gedimino planams, nes jie būtų pakirtę Ordino egzistavimo
Gedimino sąjungininkas Vladislovas Lokietka stojo į ginkluotą kovą prieš Ordiną, siekdamas atgauti Pamarį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Šitaip norima pabrėžti, kad Ordino politika esanti teisinga, nors turime pagrindo manyti, kad būtent Ordino klasta sužlugdė Gedimino planus67. Kita vertus, Ordino priešų veikla, kryžiuočiams keliami kaltinimai turėję tam tikrų padarinių. 1324 m. popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 13-14
Tarptautinėje sferoje tuo metu susilaukė atgarsio Lietuvos valdovo Gedimino pareikšti aštrūs kaltinimai kryžiuočiams: „Jie ir žemes paverčia tyrais, kaip tai matyti Žiemgaloje ir daugelyje kitų [vietų]. Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis“ (1322 m. laiškas popiežiui)48; „Kur atrasime didesnių skriaudų, didesnės neteisybės, smurto, nedorumo ir turto gobšumo, jei ne tarp krikščionių žmonių, o ypač tarp tų, kurie dedasi dorais vienuoliais kaip, pavyzdžiui, kryžiuočiai, tačiau kurie daro visokį 42 CEV, p. 1018—1021. 43 LIS, t. 1, p. 93—94; Dundulis B. Lietuvių kova..., p. 97, 115—116, 163—164, 221. 44 Zajączkowski S. Jotvingių problema..., p. 390—394. 45 Кушнер П. И. Этнические территории..., c. 159, 185. 270. 46 Ловмянский Г. Роль рыцарских орденов..., с. 76—77. 47 Jakštas J. Vokiečių ordinas..., p. 149—155; Caune M. Rīgas pilsētas un Livonijas ordena karš..., lpp. 63—74. 48 GL, Nr. 2, p. 26—27. pikta...“ (Gedimino pareiškimas popiežiaus legatų pasiuntiniams Vilniuje 1324 m.)49; „...labai daug [nuostolių] [...] mums padarė minėtieji broliai kryžiuočiai [...], jie nebijo dievo, negerbia žmonių ir [elgiasi] kaip žmonės, kurie tiki tik savo rankos jėga“ (1325 m. Gedimino laiškas Dorpato, Eželio vyskupams, Revelio žemės danų vietininkui ir Rygos miesto tarybai)50.
1326 m. Gediminas Lokietkai davė 1200 raitelių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 223
361 (354). Apie Brandenburgo markgrafystės nusiaubimą ir apie tai, kaip prarado gyvastį ar pakliuvo į nelaisvę šeši tūkstančiai krikščionių 1326 viešpaties metais Lokietka, Lenkijos karalius, paprašė Gediminą, lietuvių karalių, kurio dukterį neseniai buvo paėmęs į žmonas jo sūnus592, atsiųsti jam iš savo krašto karių. Patenkindamas jo prašymą, šis davė jam 1200 raitelių.