Teodoras Narbutas rašo, kad Odoakras perleido Dalmatiją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas pelnyti jo palankumą. Odoakras ne trukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są lygomis gavo Siciliją.
Odoakras netrukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis sąlygomis gavo Siciliją. Užsitikrinęs kaimyninių valstybių vadovų Zenono, Evariko ir Genseriko, kurie galėjo jam pakenkti, palankumą, jis, dorybingo ministro romėno Liberijaus remiamas, sutelkė visą dėmesį į Italijos vidaus problemas; samdyta kariuomenė, kaip buvo žadėta, gavo trečdalį žemės valdų1. Galbūt seni žemės savininkai priėmė šį nurodymą ne visai geranoriškai, bei atvirai maištauti nedrįso pirmiausia dėl savo bejėgiškumo, o antra 1 Procop.
Odoakras ne trukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są lygomis gavo Siciliją.
Odoakras netrukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis sąlygomis gavo Siciliją. Užsitikrinęs kaimyninių valstybių vadovų Zenono, Evariko ir Genseriko, kurie galėjo jam pakenkti, palankumą, jis, dorybingo ministro romėno Liberijaus remiamas, sutelkė visą dėmesį į Italijos vidaus problemas; samdyta kariuomenė, kaip buvo žadėta, gavo trečdalį žemės valdų1. Galbūt seni žemės savininkai priėmė šį nurodymą ne visai geranoriškai, bei atvirai maištauti nedrįso pirmiausia dėl savo bejėgiškumo, o antra 1 Procop.