pradžioje, kai mirus abiems Ivano IV (Rūsčiojo) palikuonims Fiodorui ir mažamečiui Dmitrijui, nutrūko Rusiją valdžiusių Riurikaičių dinastija ir šią šalį ištiko gili krizė.
Proga atsiimti Smolenską atsirado XVII a. pradžioje, kai mirus abiems Ivano IV (Rūsčiojo) palikuonims Fiodorui ir mažamečiui Dmitrijui, nutrūko Rusiją valdžiusių Riurikaičių dinastija ir šią šalį ištiko gili krizė. Dėl valdžios ėmė kovoti Abiejų Tautų valdovo Zigmanto Vazos remiami išgyvenusiu Dmitrijumi apsimetę pretendentai į Rusijos sostą ir kai kurių rusų bojarinų giminių atstovai.
Teodoras Narbutas didįjį kunigaikštį Dmitrijų vaizduoja kaip vis didesnę politinę nuovoką rodžiusį valdovą, siekusį atgaivinti su Dmitrijaus pareigomis siejamą aukščiausiąją tautos valdžią.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Didysis kunigaikštis Dmitrijus rodė vis didesnę politinę nuovoką, skatinamas noro atgaivinti aukščiausiąją tautos valdžią, sau priskirtiną, kaip siejamą su savo einamomis pareigomis. Tverės kunigaikštis, visad stovėjęs jam skersai kelio siekiant vienvaldystės, nors turėjo chano privilegiją Vladimiro Didžiajai Kunigaikštystei ir pažadų gauti kariuomenės šiems tikslams remti, betgi nenorėjo tuo barbaro palankumu naudotis, tikriausiai įžiūrėdamas pražūtingų padarinių visai Rusiai, jeigu totoriai su visa pagrindine kariauna ten įžengtų.
Dmitrijus nuvyko pas totorius, panaikino Mykolui suteiktas privilegijas ir už dešimt tūkstančių rublių išpirko jo įkaitu laikytą sūnų Joną, vėliau šią sumą atgaudamas iš tėvo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Dmitrijus pats nuvyko pas totorius ir pats parengė privilegijų, duotų Mykolui, kasaciją; netgi jo sūnų Joną išpirko už dešimt tūkstančių rublių, pastarasis mat buvo įkaitas, laiduotas šia suma, ir nors išvadavo jaunuolį, iš tėvo minėtąją sumą atgaudamas, tačiau šio draugystės nepelnė. Iš tikrųjų kunigaikštis Mykolas labiau nei bet kada tapo jam nepalankus.
Teodoras Narbutas rašo, kad didysis kunigaikštis Dmitrijus, nudžiugintas Algirdo sūnaus nuolankumo, priėmė Algirdo sūnaus pasidavimą ir skyrė jam Perejaslavlį su antraeilės reikšmės kunigaikščio teisėmis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Dmitrijus, labai nudžiugintas tokio Algirdo sūnaus nuolankumo, ne tik kad mielai sutiko su jo pasidavimu, bet ir aprūpino jį, skirdamas jam Perejaslavlį (Suzdalės) su visomis antraeilės reikšmės kunigaikščio teisėmis1 2.