Boleslovas Narsusis, nugalėjęs rusus, buvo užėmęs Kijevą ir privertęs kijeviečius mokėti duoklę. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 m. paminėjo ir lietuvius.
Teodoras Narbutas, aprašydamas Vaitiekaus viešnagę, teigia, kad Boleslovas Narsusis jį priėmė su dideliu meilumu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Bendravimas
Siuntė pasiuntinius į Prūsiją, siūlydamas grąžinti šventojo palaikus.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Boleslovas Narsusis netrukus išsiuntė pasiuntinius į Prūsiją su tokiu pasiūlymu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Pažiūros
Jam labai rūpėjo kaimynų krikštas.
Teodoras Narbutas atsargiai vertina, kad renkantis kraštą krikštui, matyt, neapsieita be paties Boleslovo; autorius pabrėžia jo rūpestį šių kaimynų krikštu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Pareigos ir vaidmuo
Karalius.
Šaltinyje Gaudencijus apibūdinamas kaip gyvenęs Lenkijos Karalystės sostinėje ir karaliaus Boleslovo Narsiojo rūmuose.
Šitaip ilgainiui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi Kijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėkmių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio valdžioje. Prasidėjo dėl jo nuolatiniai lenkų ir lietuvių kivirčai: lenkai savinosi Kijevą ir Volynę, remdamiesi senomis Boleslovo Narsiojo pergalėmis ir naujais giminystės ryšiais. Nors kitados Boleslovas, nugalėjęs rusus, ir buvo užėmęs Kijevą bei privertęs kijeviečius duoklę duoti, tačiau nė vienam lenkų karaliui dar nebuvo pavykę nei gauti Kijevo kunigaikščio vardo, nei išvyti iš šių valdų teisėtų valdovų, nei nugalėtų tautų paversti savo -valdiniais; mat rusai vėliau kovose įrodė, jog atsisakė paklusti lenkams.
Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**. ’ Hist.
Boleslovas Narsusis palankiai priėmė Vaitiekų savo prieglobstyje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Boleslovo Narsiojo, kuris buvo girdėjęs apie Vaitiekaus mokymą, dorybes, dievotumą ir imperatoriaus Otono III jam rodomą palankumą, jis buvo sutiktas su dideliu meilumu. Kurį laiką paviešėjęs Boleslovo prieglobstyje, išvyko į Chroibatiją, kur Krokuvos apylinkėse vienus krikštijo, kitų krikštą sutvirtino.
Veikiai Boleslovas Narsusis išsiuntė pasiuntinius į Prū siją su pasiūlymu grąžinti šventojo palaikus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Veikiai Boleslovas Narsusis išsiuntė pasiuntinius į Prūsiją su pasiūlymu grąžinti šventojo palaikus. Prūsai pareikalavo tiek sidabro, kiek galėtų sverti jo ¡kūnas.
Pasirenkant pas tarąjį kraštą, matyt, nebuvo apsieita be paties Boleslovo, kuriam labai rūpėjo krikštas šių kaimynų, gausios karin gos tautos, su toli nusidriekusiomis gyvenvietėmis, tad karo atveju galėjo daug rūpesčių pridaryti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Pasirenkant pastarąjį kraštą, matyt, nebuvo apsieita be paties Boleslovo, kuriam labai rūpėjo krikštas šių kaimynų, gausios karingos tautos, su toli nusidriekusiomis gyvenvietėmis, tad karo atveju galėjo daug rūpesčių pridaryti.
Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**. ’ Hist.