Boleslovas Narsusis, nugalėjęs rusus, buvo užėmęs Kijevą ir privertęs kijeviečius mokėti duoklę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 202
Šitaip ilgainiui baigėsi daugiau kaip 430 metų Rusioje išsilaikiusi Kijevo monarchija, patyrusi visokių sėkmių ir nesėkmių; šitaip Kijevas atsidūrė Lietuvos kunigaikščio valdžioje. Prasidėjo dėl jo nuolatiniai lenkų ir lietuvių kivirčai: lenkai savinosi Kijevą ir Volynę, remdamiesi senomis Boleslovo Narsiojo pergalėmis ir naujais giminystės ryšiais. Nors kitados Boleslovas, nugalėjęs rusus, ir buvo užėmęs Kijevą bei privertęs kijeviečius duoklę duoti, tačiau nė vienam lenkų karaliui dar nebuvo pavykę nei gauti Kijevo kunigaikščio vardo, nei išvyti iš šių valdų teisėtų valdovų, nei nugalėtų tautų paversti savo -valdiniais; mat rusai vėliau kovose įrodė, jog atsisakė paklusti lenkams.
Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 m. paminėjo ir lietuvius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 272
Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**. ’ Hist.
Kadlubekas dar atsimena, kad tuo metu, kai Boleslovas Narsusis puolė Prūsiją, ne buvo ten būstų, kuriuos būtų buvę galima pripažinti esant patogius.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 411
Kadlubekas dar atsimena, kad tuo metu, kai Boleslovas Narsusis puolė Prūsiją, nebuvo ten būstų, kuriuos būtų buvę galima pripažinti esant patogius.
Boleslovas Narsusis palankiai priėmė Vaitiekų savo prieglobstyje.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 136
Boleslovo Narsiojo, kuris buvo girdėjęs apie Vaitiekaus mokymą, dorybes, dievotumą ir imperatoriaus Otono III jam rodomą palankumą, jis buvo sutiktas su dideliu meilumu. Kurį laiką paviešėjęs Boleslovo prieglobstyje, išvyko į Chroibatiją, kur Krokuvos apylinkėse vienus krikštijo, kitų krikštą sutvirtino.
Veikiai Boleslovas Narsusis išsiuntė pasiuntinius į Prū siją su pasiūlymu grąžinti šventojo palaikus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 143
Veikiai Boleslovas Narsusis išsiuntė pasiuntinius į Prūsiją su pasiūlymu grąžinti šventojo palaikus. Prūsai pareikalavo tiek sidabro, kiek galėtų sverti jo ¡kūnas.
Pasirenkant pas tarąjį kraštą, matyt, nebuvo apsieita be paties Boleslovo, kuriam labai rūpėjo krikštas šių kaimynų, gausios karin gos tautos, su toli nusidriekusiomis gyvenvietėmis, tad karo atveju galėjo daug rūpesčių pridaryti.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 137
Pasirenkant pastarąjį kraštą, matyt, nebuvo apsieita be paties Boleslovo, kuriam labai rūpėjo krikštas šių kaimynų, gausios karingos tautos, su toli nusidriekusiomis gyvenvietėmis, tad karo atveju galėjo daug rūpesčių pridaryti.
Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Nar siojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 272
Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**. ’ Hist.
Po šv. Vaitiekaus kankinimo Gaudencijus gyveno Boleslovo Narsiojo rūmuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 259
Tai liudija, kad šis biografas žinojo tikrąjį krašto ¡pavadinimą, nes pats asmeniškai ten buvo, kalėjo prūsų kalėjime, po šv. Vaitiekaus kankinimo gyveno Lenkijos Karalystės sostinėje ir karaliaus Boleslovo Narsiojo rūmuose.
Po 1018 metų Boleslovas Narsusis atsiėmė prie Bugo esančią Rusią ir dalį Polesės bei prijungė šias žemes prie Lenkijos karalystės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 120
Boleslovas Narsusis, atsiėmęs prie Bugo esančią Rusią, o kartu ir dalį Polesės, arba Jotvingijos, Rusios duoklininkės, po 1018 metų prijungė tas žemes prie Lenkijos karalystės.
Tai buvo Boleslovo Narsiojo tėvas Mečislovas, valdęs nuo 964 iki 999 metų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 216
Tai buvo Boleslovo Narsiojo tėvas Mečislovas, valdęs nuo 964 iki 999 metų.