Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
9 teiginiai10 įrašų9 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Augustas II Striprusis (lenk. August II Mocny, 1670 m. gegužės 12 d. – 1733 m. sausio 31 d.) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1697–1704, antrą kartą nuo 1709 m. iki mirties, Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (vok. Friedrich August I.) – nuo 1694 m.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Augustas II buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovas, 1697 m. išrinktas Saksonijos kurfiurstas, siekęs valstybę paversti absoliutine monarchija. Jo politiniai ir kariniai tikslai buvo susiję su Livonija: jis nusprendė išvyti iš jos švedus, sudarė sąjungą su Petru I, į ją įtraukė Daniją bei Brandenburgo kunigaikštį. Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos valdžia nepatenkintos Livonijos aristokratijos, tačiau jo planams nepritarė Respublikos seimas. Siekdamas sustiprinti valdžią Lietuvoje, Augustas II iš bajorijos vadų reikalavo rašto, kuriuo jis būtų paskelbtas paveldimai ir absoliučiai valdančiu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1706 m. Altrandštate, Saksonijoje, jis sudarė taiką su Karoliu XII, atsisakė Respublikos sosto ir pripažino karaliumi Leščinskį. Vėliau, 1727 m., jo leidimu į Lietuvos Metriką buvo įrašyti keli ankstesni Kauno miestiečių teises patvirtinę dokumentai.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
XVIII a. · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Pažiūros |
|
| |
| Bendravimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Augustas II su Petru I susitarė atimti iš švedų Baltijos pajūrį ir į sąjungą įtraukė Daniją bei Brandenburgo kunigaikštį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augustas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenburgo kunigaikštį.
1697 m. ATR valdovu išrinktas Saksonijos kurfiurstas Augustas II siekė ATR paversti absoliutine monarchija.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
buvo išrinktas am- Lietuvos, bet ir Lenkijos teritorijos. Dalis ATR aristokratijos reikanetgi pasiekė pergalę prie Darsūniškio, tačiau labiau sekėsi Švedijos bicingas Saksonijos kiurfiurstas Augustas 11 (Stiprusis). Jis siekė ATR paversti absoliutine monarchija.
Žymesnieji bajorijos vadai Augusto II reikalautu raštu paskelbė jį paveldimai ir absoliučiai valdančiu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Norėdami tuo reikalu laimėti, žymesnieji bajorijos vadai net buvo pasirašę Augusto reikalaujamą raštą, kuriuo jie visos Lietuvos vardu atsižadėjo savo teisių rinktis valdovus ir paskelbė jį absoliutiškai valdančiu didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu su paveldėjamąja teise.
1706 m. Augustas II Altrandštate sudarė taiką su Karoliu XII, atsisakė Respublikos sosto ir pripažino karaliumi Leščinskį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Augustas Altrandštate (Saksonijoje) padarė su Karoliu taiką, atsižadėjo Respublikos sosto ir pripažino karalium Leščinskį (1706 m.).
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją. Augustas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės “(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima _, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos- „ Brandenburgo įsipareigojimą per savo teritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Augusto II siekius rėmė ir dalis Švedijos karaliaus Karolio x11 valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. Augusto II “planams nepritarė seimas, pareikalavęs iš Lietuvos teritorijos išvesti jo „ Saksonijos kariuomenę. Augustas 11 buvo pasirengęs padėti iškilti didikų giminėms už paramą kovojant prieš švedus, bet jo laviravimas tarp priešiškų stovyklų nebuvo sėkmingas, ir paramos nesulaukusi Sapiegų giminė linko ieškoti globos pas švedus.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 1 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija
