Santrauka

Šaltinio priedėlyje Lietuvos pinigai aprašomi nuo seniausių sidabrinių kapų iki Augusto II laikų monetų. Jame matyti monetų formų, nominalų, kalyklų, užrašų ir ženklų kaita, taip pat perėjimas nuo sidabrinių prie auksinių ir varinių pinigų.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

  • Laikotarpis: XIV—XVIII a.
  • Datos: 1387 m.; 1706—1707 m.
  • Amžiai: XIV, XV, XVI, XVII, XVIII a.

Kas tai

Tai skirtingų laikotarpių Lietuvos monetų ir ankstyvųjų piniginių formų rinkinys, aprašytas viename šaltinio priedėlyje.

Naudojimas

Pinigai naudoti atsiskaitymui, o jų formos ir ženklai atspindėjo valdovo laikotarpį, kalyklą ir pinigų vertę.

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-020 Jono Kazimiero laikais lietuviškų pinigų buvo kalama apsčiai, o variniai šilingai buvo pirmieji lietuviški vario pinigai.c-015
t-021 Totoriai turėjo atmušti Vytauto atvaizdą savo piniguose.c-010
t-022 Vytautas Jogailai davė 20.000 kapų grašių kariuomenei užsieniuose samdyti.c-011
t-023 Vytauto laikais rūmuose kartais mokėta rubliais, Lietuvoje kursavo čekų grašiai, o Vytauto laikais jie buvo kalami ir Lietuvoje.c-012
t-024 Lietuviški denariukai atsirado 1387-1390 m., o jų pusėse vaizduoti ieties galas, kryžius ir Gedimino stulpai.c-013
t-025 Vytauto įsakymu Kaune kalti pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K.c-014
t-026 Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­ se.c-016
t-027 Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum grossorum^1 ).c-017
t-028 Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksinais.c-018
t-029 Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.c-019
t-030 Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą, valiuta buvo pagrįsta vertybiniais popieriais ir sukauptomis 12 tonų aukso, todėl ji gerai vertinta ir kitose užsienio valstybėse.c-020

Reikšmingi paminėjimai

c-010

Santrauka: Totoriai turėjo atmušti Vytauto atvaizdą savo piniguose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­ se.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Vytautas Jogailai davė 20.000 kapų grašių kariuomenei užsieniuose samdyti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas dar davė Jogailai 20.000 kapų grašių kariuomenei užsieniuose samdyti. Už tuos pinigus Jogaila pasamdė čekų ir moravų, — vokiečiai nėjo, nes palaikė Ordiną.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Vytauto laikais rūmuose kartais mokėta rubliais, Lietuvoje kursavo čekų grašiai, o Vytauto laikais jie buvo kalami ir Lietuvoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose bu­ vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki­ jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų gra­ šiai buvo kalami ir Lietuvoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Lietuviški denariukai atsirado 1387-1390 m., o jų pusėse vaizduoti ieties galas, kryžius ir Gedimino stulpai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m. Jų vienoje pusėje yra ieties galas, o antroj vad. Gedimino stulpai; arba vienoje pusėje su smaigaliu, nulenktu žemyn ir greta ieties viršuje iš kairės pusės kryžius, o antroje tie patys stulpai; arba vienoje pusėje tas pats ieties galas ir greta jo iš kairės pusės kryžius, kurio vienas galas ilgesnis, o po kryžium bukas trikampis, panašus tai į raidę V šonu pastatytą ir la­ bai išskėstą, tai į apverstą raidę L. Šios pastarosios rūšies pi­ nigai labai retai pasitaiko. Iš 27 variacijų, vos vienas egzem­ pliorius turi tariamą raidę.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Vytauto įsakymu Kaune kalti pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kiti Vytauto pinigai, kurie buvo kalami jo įsakymu Kaune, turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, kuri, kaip spėjama, reiškia Kauno inicialą. K pinigėliai buvo du kartu didesni už aukščiau minėtus pinigėlius ir daugiausia jų rasta Kaune (1844 m.). Viename Jogailos ir Vytauto dokumen­ te pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj si­ dabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Jono Kazimiero laikais lietuviškų pinigų buvo kalama apsčiai, o variniai šilingai buvo pirmieji lietuviški vario pinigai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum gros- sorum^1 ).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­ se.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šis pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį savo tėvu, mokėtų jam duoklę ir atmuštų jo atvaizdą savo piniguo­ se. Jiems besideriant atvyko ir Timur-Kotlogas ir atmetė Vytauto sąlygas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum grossorum^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytau­ tas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupys­ tei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum gros- sorum^1 ). Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kon­ tribucijomis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksinais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksi- nais. Sunkmečiu labai nukritęs vokiškų pinigų kursas neigiamai veikė Lie- tuvos ekonomiką, katastrofiški infliacijos padariniai vertė Lietuvos valdžią ieškoti sprendimo. Steigiamasis Seimas 1922 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Pi- niginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. 1922 m. spalio 1 d. Lietuvoje įvestas litas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-020

Santrauka: Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą, valiuta buvo pagrįsta vertybiniais popieriais ir sukauptomis 12 tonų aukso, todėl ji gerai vertinta ir kitose užsienio valstybėse.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Per visą nepriklausomos Lie- tuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą, valiuta buvo pagrįsta vertybiniais popieriais ir sukauptomis 12 tonų aukso, todėl ji gerai vertinta ir kitose už- sienio valstybėse. 1923 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai