Šaltinio priedėlyje Lietuvos pinigai aprašomi nuo seniausių sidabrinių kapų iki Augusto II laikų monetų. Jame matyti monetų formų, nominalų, kalyklų, užrašų ir ženklų kaita, taip pat perėjimas nuo sidabrinių prie auksinių ir varinių pinigų.
4—10 — Vytauto laikų _pinigėliai_ (dokumentuose minimi jau 1387 m.;\n10 pinigėlių = 1 skatikui; vėliau, XVI amž., jie buvo sulyginti su _denarais);_\n5 — _pusskatikis_ (= 5 pinigėliams) ; 6 ir 7 — _dvidenariai_ (^2 /в skatiko) ; 8 —\nKijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 — Naugardo Sieversko kunig. Kaributo\npinigas (abu kalti prieš 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto pašalinti\niš savo kunigaikštijų).
1—3 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai — kapos, lietos iš sidabro\ntam tikrose formose. Jų randama įvairių — ilgų ir perpus trumpesnių\n\n(kartais perkirstų per pusę), su įvairiais ženklais ir be jokių ženklų, su\nįkirtimais ir be įkirtimų, sunkesnių ir lengvesnių.
Apie jas nėra jokių ra- šytinių žinių (jų vardas,— kaip spėjama, kilęs iš žodžio _kapoti,_ — šaltiniuose yra minimas), tad visokios išvados gali būti daromos tik iš radinių. Grei- čiausiai jas liedavo ne vien d. kunigaikščio iždas, bet ir privatūs žmonės, kurie kartais jose dėdavo savo ženklus ar inicialus. Įkirtimai, greičiau- siai, buvo daromi norint patikrinti sidabro kokybę — norint įsitikinti, ar ir jų viduje yra tas pats metalas.
Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose bu vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų gra šiai buvo kalami ir Lietuvoje.
