Santrauka
Šaltinio priedėlyje Lietuvos pinigai aprašomi nuo seniausių sidabrinių kapų iki Augusto II laikų monetų. Jame matyti monetų formų, nominalų, kalyklų, užrašų ir ženklų kaita, taip pat perėjimas nuo sidabrinių prie auksinių ir varinių pinigų.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
- Laikotarpis: XIV—XVIII a.
- Datos: 1387 m.; 1706—1707 m.
- Amžiai: XIV, XV, XVI, XVII, XVIII a.
Kas tai
Tai skirtingų laikotarpių Lietuvos monetų ir ankstyvųjų piniginių formų rinkinys, aprašytas viename šaltinio priedėlyje.
Naudojimas
Pinigai naudoti atsiskaitymui, o jų formos ir ženklai atspindėjo valdovo laikotarpį, kalyklą ir pinigų vertę.
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai buvo kapos, lietos iš sidabro tam tikrose formose ir randamos skirtingo ilgio, svorio bei ženklinimo. |
| t-002 Kapomis vadintus Lietuvos pinigus greičiausiai liejo ne tik didžiojo kunigaikščio iždas, bet ir privatūs žmonės. |
| t-003 Vytauto laikų pinigėliai dokumentuose minimi jau 1387 m., o jų nominalai buvo siejami su skatikais ir denarais. |
| t-004 Aleksandro pinigų serijoje buvo pinigėlis, pusskatikis ir skatikas, tačiau nevykusiai nukalti skatikai nebuvo leidžiami į apyvartą. |
| t-005 Totoriai turėjo atmušti Vytauto atvaizdą savo piniguose. |
| t-006 Vytauto laikais Jogailos ir Vytauto rūmuose kartais mokėta rubliais, o Lietuvoje kursavo ir buvo kalami čekų grašiai. |
| t-007 Lietuviški denariukai atsirado 1387-1390 m.; jų pusėse buvo ieties galas, kryžius ir Gedimino stulpai. |
| t-008 Vytauto įsakymu Kaune kalti K pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, o mokesčiai turėjo būti mokami Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais. |
| t-009 Apie 1565 m. Zigmantas Augustas mėgino suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos pinigų vertę, kaldindamas lenkiškos vertės monetas Tikocine. |
| t-010 Lietuvoje tebekursavusias ostmarkes Lietuvos valdžia pavadino auksinais. |
| t-011 Jogailos ir Vytauto dokumente nurodyta mokesčius mokėti Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais, tikriausiai grašiais arba denariukais. |
| t-012 Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. |
| t-013 Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį litas išlaikė stabilų kursą ir buvo pagrįstas vertybiniais popieriais bei 12 tonų aukso atsargomis. |
| t-014 Vytautas pareikalavo, kad totoriai pripažintų jį tėvu, mokėtų duoklę ir kaldintų jo atvaizdą savo piniguose. |