Antano Marcinovskio leidykloje buvo leidžiama Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorija“. Narbutas nurodo, kad „Kurjer Litewski“ redaktorius ir jo veikalų leidėjas Marcinovskis atsiuntė jam tikslią piešinio kopiją. Antanas Marcinovskis buvo Vilniaus literatas, redaktorius ir leidėjas, kuriam Tadas Bulgarinas buvo pasiuntęs monetą perduoti Narbutui.
Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - ži nomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai sugebėjimai, darbštumas - tai bruožai, kurie buvo būdingi praėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo ne tik nauda - visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį pateikia faktą, kad būtent jo leidykloje buvo leidžiama LTI. Pats T. Narbutas, jau praėjus daugeliui metų po paskutinio tomo publikavimo, teigė, jog A. Marcinovskis jo „Istorija“ pelnė ir naudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.
Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Antanas Marcinovskis yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis. Karys kairiąja ranka stumia žvėrį. Toje rankoje laiko kažką panašaus j skydą, o dešiniąja arba remiasi į žemę, arba siekia ginklo. Už riterio galvos yra ženklas „O“, virš kurio — žvėries letena ir ženklas „I“.
Antanas Marcinovskis prašė kiekvieno prenumeratoriaus parašu patvirtinti knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą bei tiksliai nurodyti vardą, pavardę ir pareigas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Ten pat buvo nurodyta, kad veikalą galima užsisakyti Vilniuje, „Kurjer Litewski“ redakcijoje, įsikūrusioje Evangelikų namuose, už Sv. Ignoto kareivinių (Nr. 1248), arba pas prenumeratos platintojus. A. Marcinovskis išreiškė norą, kad kiekvienas prenumeratorius knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą patvirtintų savo parašu, taip pat tiksliai užrašytų savo vardą, pavardę bei pareigas.
Baigiant spausdinti LTI, Antanas Marcinovskis paskelbė, kad devynis tomus užsisakę asmenys dešimtąjį gaus nemokamai, tačiau šis tomas nebuvo išleistas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Vėliau, baigiant spausdinti LTI, A. Marcinovskis, norėdamas pritraukti dar daugiau prenumeratorių, paskelbė, kad visi, kurie buvo užsisakę devynis tomus, dešimtą LTI tomą gaus nemokamai33. Deja, šio pažado leidėjas netesėjo, nes dešimtas tomas taip ir nebuvo išleistas.
Teodoras Narbutas Antano Marcinovskio gebėjimus ir lankstumą siejo su LTI likimu, o jo bendradarbiavimą su literatu laikė vienu įspūdingiausių leidėjo ir literato bendradarbiavimo pavyzdžių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Žinant visas aplinkybes, sunkumus, su kuriais teko susidurti, dar įdomesnė atrodo LTI leidėjo A. Marcinovskio asmenybė. Visiškai akivaizdu, kad leidinio likimas priklausė nuo jo sugebėjimų ir lankstumo. Tai buvo vienas iš įspūdingiausių leidėjo ir literato bendradarbiavimo pavyzdžių.