Antano Marcinovskio leidykloje buvo leidžiama Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorija“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 55
Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai sugebėjimai, darbštumas - tai bruožai, kurie buvo būdingi praėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo ne tik nauda - visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį pateikia faktą, kad būtent jo leidykloje buvo leidžiama LTI. Pats T. Narbutas, jau praėjus daugeliui metų po paskutinio tomo publikavimo, teigė, jog A. Marcinovskis jo „Istorija“ pelnė ir naudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto leidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.
Narbutas nurodo, kad „Kurjer Litewski“ redaktorius ir jo veikalų leidėjas Marcinovskis atsiuntė jam tikslią piešinio kopiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 254
Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Antanas Marcinovskis yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis. Karys kairiąja ranka stumia žvėrį. Toje rankoje laiko kažką panašaus j skydą, o dešiniąja arba remiasi į žemę, arba siekia ginklo. Už riterio galvos yra ženklas „O“, virš kurio — žvėries letena ir ženklas „I“.
Antanas Marcinovskis prašė kiekvieno prenumeratoriaus parašu patvirtinti knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą bei tiksliai nurodyti vardą, pavardę ir pareigas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 29
Ten pat buvo nurodyta, kad veikalą galima užsisakyti Vilniuje, „Kurjer Litewski“ redakcijoje, įsikūrusioje Evangelikų namuose, už Sv. Ignoto kareivinių (Nr. 1248), arba pas prenumeratos platintojus. A. Marcinovskis išreiškė norą, kad kiekvienas prenumeratorius knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą patvirtintų savo parašu, taip pat tiksliai užrašytų savo vardą, pavardę bei pareigas.
Baigiant spausdinti LTI, Antanas Marcinovskis paskelbė, kad devynis tomus užsisakę asmenys dešimtąjį gaus nemokamai, tačiau šis tomas nebuvo išleistas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 29
Vėliau, baigiant spausdinti LTI, A. Marcinovskis, norėdamas pritraukti dar daugiau prenumeratorių, paskelbė, kad visi, kurie buvo užsisakę devynis tomus, dešimtą LTI tomą gaus nemokamai33. Deja, šio pažado leidėjas netesėjo, nes dešimtas tomas taip ir nebuvo išleistas.
Teodoras Narbutas Antano Marcinovskio gebėjimus ir lankstumą siejo su LTI likimu, o jo bendradarbiavimą su literatu laikė vienu įspūdingiausių leidėjo ir literato bendradarbiavimo pavyzdžių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 30
Žinant visas aplinkybes, sunkumus, su kuriais teko susidurti, dar įdomesnė atrodo LTI leidėjo A. Marcinovskio asmenybė. Visiškai akivaizdu, kad leidinio likimas priklausė nuo jo sugebėjimų ir lankstumo. Tai buvo vienas iš įspūdingiausių leidėjo ir literato bendradarbiavimo pavyzdžių.
Antanas Marcinovskis buvo Vilniaus literatas, redaktorius, spaustuvės savininkas ir vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 443
Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781 —1855) — žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Antanas Marcinovskis (1781–1855) buvo Vilniaus literatas, redaktorius, spaustuvės savininkas ir vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Juo tapo Antanas Marcinovskis (1781-1855) - žinomas Vilniaus literatas, redaktorius ir spaustuvės savininkas, vienas ryškiausių to meto intelektualų.
Antanas Marcinovskis buvo Vilniaus literatas, redaktorius ir leidėjas, kuriam Tadas Bulgarinas buvo pasiuntęs monetą perduoti Narbutui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 254
Piešinys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Marcinovskis pa sirūpino ne tik leidyba, prenumerata, bet ir reklama.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 53
Taigi nuo 1837 metų T. Narbutas galėjo toliau tęsti pradėtą darbą, jau turėdamas pagrįstą viltį, kad LTI bus išspausdinta. Ir ne tik išspausdinta, bet ir perkama: A. Marcinovskis pasirūpino ne tik leidyba, prenumerata, bet ir reklama.