Antano Marcinovskio leidykloje buvo leidžiama Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorija“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 55
Enciklopedinės žinios, šviesus protas, publicistiniai\nsugebėjimai, darbštumas - tai bruožai, kurie buvo būdingi pra\nėjusio, XVIII amžiaus leidėjui. Taigi A. Marcinovskiui rūpėjo\nne tik nauda - visi XIX amžiaus tyrinėtojai kaip pavyzdį patei\nkia faktą, kad būtent jo leidykloje buvo leidžiama LTI. Pats\nT. Narbutas, jau praėjus daugeliui metų po paskutinio tomo\npublikavimo, teigė, jog A. Marcinovskis jo „Istorija“ pelnė ir\nnaudą, ir šlovę. Jis buvo teisus: „Marcinovskis“ ir „Narbuto\nleidėjas“ tapo neatskiriamais epitetais.
Narbutas nurodo, kad „Kurjer Litewski“ redaktorius ir jo veikalų leidėjas Marcinovskis atsiuntė jam tikslią piešinio kopiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 254
Pieši nys ir graviūra, ypač biusto, labai gerai išsilaikiusi. Man tikslią piešinio kopiją atsiuntė ponas Marcinovskis, „Kurjer Litewski“ redaktorius ir mano veikalų leidėjas. Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą (žiūrėk iliustraciją)*.
Antanas Marcinovskis yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir pran cūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besire miantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovin tis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis prie kinėmis letenomis. Karys kairiąja ranka stumia žvėrį. Toje ran koje laiko kažką panašaus j skydą, o dešiniąja arba remiasi į že mę, arba siekia ginklo. Už riterio galvos yra ženklas „O“, virš kurio — žvėries letena ir ženklas „I“.
Antanas Marcinovskis prašė kiekvieno prenumeratoriaus parašu patvirtinti knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą bei tiksliai nurodyti vardą, pavardę ir pareigas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 29
Ten pat buvo nurodyta, kad veikalą galima užsisakyti Vilniuje, „Kurjer Litewski“ redakcijoje, įsikūrusioje Evangelikų namuose, už Sv. Ig noto kareivinių (Nr. 1248), arba pas prenumeratos pla tintojus. A. Marcinovskis išreiškė norą, kad kiekvienas prenumeratorius knygos gavimą ir išsiųstą pinigų sumą patvirtintų savo parašu, taip pat tiksliai užrašytų savo vardą, pavardę bei pareigas.
Baigiant spausdinti LTI, Antanas Marcinovskis paskelbė, kad devynis tomus užsisakę asmenys dešimtąjį gaus nemokamai, tačiau šis tomas nebuvo išleistas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 29
Vėliau, baigiant spausdinti LTI, A. Marcinovskis, no\nrėdamas pritraukti dar daugiau prenumeratorių, paskel\nbė, kad visi, kurie buvo užsisakę devynis tomus, dešimtą \nLTI tomą gaus nemokamai33. Deja, šio pažado leidėjas \nnetesėjo, nes dešimtas tomas taip ir nebuvo išleistas.
Teodoras Narbutas Antano Marcinovskio gebėjimus ir lankstumą siejo su LTI likimu, o jo bendradarbiavimą su literatu laikė vienu įspūdingiausių leidėjo ir literato bendradarbiavimo pavyzdžių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 30
Žinant visas aplinkybes, sunkumus, su kuriais teko susidurti, dar įdomesnė atrodo LTI leidėjo A. Marcinovskio asmenybė. Visiškai akivaizdu, kad leidi nio likimas priklausė nuo jo sugebėjimų ir lankstumo. Tai buvo vienas iš įspūdingiausių leidėjo ir literato bendra darbiavimo pavyzdžių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Bene pati reikšmingiausia, ypač didelės apimties (25 pus lapių) buvo anoniminė 1835 metų recenzija18. Rašinio auto rius tokią apimtį aiškino taip: „Šis veikalas atneša tokią pat garbę tiek autoriaus pilietiniam sumanymui, tiek ir leidėjui ponui Marcinovskiui; jis yra sugalvotas turint tokį svarbų tiks lą ir taip rūpi visiems tenykščiams provincijos gyventojams, kad mūsų leidinyje negalima apsiriboti tik sausa užuomina ar ba tik visapusiškomis liaupsėmis“19. Kaip ir įprasta kiekvie nam tokio pobūdžio rašiniui, recenzentas iš pradžių nurodė teigiamąsias „Mitologijos“ puses: „Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvir tinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai dide lis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
506 ## Puslapis 494 Pasirodo, kad T. Bulgarinas (1789-1859) ją iš tik rųjų buvo pasiuntęs garsiam Vilniaus literatui, re daktoriui, leidėjui (žinoma, ir T. Narbuto LTI) An tanui Marcinovskiui (1781-1842). Šis peterburgiš- kio literato prašymu monetą turėjęs perduoti T. Narbutui, bet pažado neįvykdė: radinį įteikė Vil niuje viešėjusiam ministrui (kokiam - neaišku), o istorikui nusiuntė tik litografo Juozapo Ozemblov- skio padarytą piešinį (MAB RS. - F. 17. - B. 247C. - L. 435).