Teodoras Narbutas Amianui Marcelinui priskiria teiginį, kad kai kurie alanai apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje. Teodoras Narbutas Amianui Marcelinui priskiria pasakojimą apie Julijono žygūnus, keliavusius per Dneprą ir alanų kraštą pas Saporą. Narbutas agazirus tapatina su agatirais, kuriuos Amianas Marcelinas mini XXXI knygoje.
Į\nvakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anks\nčiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie\nturėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su\njais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų.\n48\nPagaliau dar vienas alanų būrys persikėlė į šiaurės\nvakarus, j Vandaliją; kai kurie, kaip teigia Arnianas\nMarcelinas2, apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje. Tą\npatį tvirtina ir Ptolemėjas, aprašinėjęs tą europinę Sar\nmatijos dalį.
Į\nvakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anks\nčiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie\nturėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su\njais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų.\n48\nPagaliau dar vienas alanų būrys persikėlė į šiaurės\nvakarus, j Vandaliją; kai kurie, kaip teigia Arnianas\nMarcelinas2, apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje. Tą\npatį tvirtina ir Ptolemėjas, aprašinėjęs tą europinę Sar\nmatijos dalį.
Tačiau ži\nnoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama \nChue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo \nbūti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, \nėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- \nrewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, \nŠčeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se\nnovės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Amianas Marcelinas pateikia tokių iš senovės rašytojų surinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais kairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynystėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitųgerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchlenai ir antropofagai.
Apie juos jis pateikia tokių iš senovės rašytojų su\nrinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais \nkairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynys\ntėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitų- \ngerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchle- \nnai ir antropofagai. Vėliau juos pavergė alanai išvien su \ngelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju\ndėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga- \ntirus išsikelti iš Uždneprės.