Teodoras Narbutas Amianui Marcelinui priskiria teiginį, kad kai kurie alanai apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 63
Į\nvakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anks\nčiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie\nturėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su\njais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų.\n48\nPagaliau dar vienas alanų būrys persikėlė į šiaurės\nvakarus, j Vandaliją; kai kurie, kaip teigia Arnianas\nMarcelinas2, apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje. Tą\npatį tvirtina ir Ptolemėjas, aprašinėjęs tą europinę Sar\nmatijos dalį.
Narbutas agazirus tapatina su agatirais, kuriuos Amianas Marcelinas mini XXXI knygoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 63
Į\nvakarus, pasak Jordano, keliavę tie alanai, kurie anks\nčiau gyveno Panonijoje, o iš ten kartu su vandalais jie\nturėjo bėgti nuo gotų, kuriuos vijo hunai; taip drauge su\njais už Pirėnų atsidūrė ir dalis gotų.\n48\nPagaliau dar vienas alanų būrys persikėlė į šiaurės\nvakarus, j Vandaliją; kai kurie, kaip teigia Arnianas\nMarcelinas2, apsigyveno Vyslos ir Nemuno tarpupyje. Tą\npatį tvirtina ir Ptolemėjas, aprašinėjęs tą europinę Sar\nmatijos dalį.
Amianas Marcelinas priklausė minėtai tautai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Tačiau ži\nnoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama \nChue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo \nbūti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, \nėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- \nrewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, \nŠčeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se\nnovės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Amianas Marcelinas pateikia tokių iš senovės rašytojų surinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais kairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynystėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitųgerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchlenai ir antropofagai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 288
Apie juos jis pateikia tokių iš senovės rašytojų su\nrinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais \nkairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynys\ntėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitų- \ngerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchle- \nnai ir antropofagai. Vėliau juos pavergė alanai išvien su \ngelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju\ndėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga- \ntirus išsikelti iš Uždneprės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau ži noma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- rewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se novės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie juos jis pateikia tokių iš senovės rašytojų su rinktų žinių: jie gyveno ikikrikščioniškosios eros amžiais kairiojoje Dnepro pakrantėje, gelonų ir budinu kaimynys tėje, vakaruose jie ribojosi su neurais arba ir su skitų- gerų kraštu, taip pat netoli gyveno masagetai, melanchle- nai ir antropofagai. Vėliau juos pavergė alanai išvien su gelonais ir budinais. Laikui bėgant, kai pastarieji paju dėjo į Vakarus, ta pati revoliucija turėjo priversti ir aga- tirus išsikelti iš Uždneprės.
Susietas teiginys: t-005