Algirdas

PDF 34

« Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti, ypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai pasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn nebeįkėlė. Atsakymo reikalauja ir kitas faktas. Matomai Lietuvos valdo­ vai, kurie iki 1385 m. dar buvo pagonys, ar buvo pagoniškais pa­ pročiais palaidojami (paskutinieji jų, Algirdas 1377 m. ir Kęstutis 1382 m.), ir savo valdomą lietuvių tautą patys tebelaikė dar pago­ niška.

PDF 45

Atskirą didelę epochą sudarė Lietuvos istorijoje, kai lietuviai\nįsiviešpatavo anoje rytų erdvėje iki Okos aukštupių (anapus Dniep­\nro). Lietuva tada buvo ofenzyvoje. Tad rivalizuojanti Maskva\nAlgirdui dar nepajėgė aktyviai atsispirti.

PDF 268

Lietuviai, akivaiz­ džiai įsitikinę, kaip ordino žemėse su krikštijimu buvo susijęs pavergimas, norėjo apdrausti savo saugumą ir reikalavo garantijų. Besitęsiantys kruvini karai, kurių metu ordinas nė karto (iki 1382) nesiderėjo dėl Lietuvos kunigaikščių krikšto, sunkino apsispren­ dimą O valdantieji kunigaikščiai atsižvelgė ir į nusistatymus Aukštaičių ir Žemaičių, kurie labiausiai nešė įtemptos kovos naštą. Paliuosuodamas Rusios žemes iš totorių jungo ir « po senovei» _(po staremu)_ palikdamas iš anksčiau susidėsčiusią tvarką, Algirdas savo valdžią labiausiai išplėtė į rytus ir į pietus.

PDF 21

## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.

PDF 21

## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.

PDF 21

Lietuvos galybės maksimumas Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

PDF 21

Lietuvos galybės maksimumas Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

PDF 21

Lietuvos galybės maksimumas Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

PDF 93

Mirdamas jis paliko 7 sūnus. Jau anksčiau visi jie buvo gavę po sritį. Vyriausias sūnus, Man- v y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir- das — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

PDF 93

Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

PDF 94

Kęstučiui iš Trakų buvo visai netoli Vilnius, tad jisai ir\npradėjo veikti. Netikėtai užėmęs Vilnių, jis pasikvietė Algir-\ndą ir užleido jam valdyti visą Vilniaus kunigaikštystę. Jaunu-\nčiui buvo duota Zaslaulio kunigaikštystė.

PDF 106

Kijevas priklausė Lietuvai jau Gedimino laikais, tačiau į jį vis dar kišos totoriai. Todėl Algirdas 1362 m. suruošė į tas sritis žygį, sumušė totorius ties Mėlynaisiais Vandenimis ir paėmė Kijevą į savo valdžią. Senasis kunigaikštis buvo pašalintas, o į jo vietą pasodintas Algirdo sūnus Vladimiras.

PDF 106

Kijevas priklausė Lietuvai jau Gedimino laikais, tačiau į jį vis dar kišos totoriai. Todėl Algirdas 1362 m. suruošė į tas sritis žygį, sumušė totorius ties Mėlynaisiais Vandenimis ir paėmė Kijevą į savo valdžią. Senasis kunigaikštis buvo pašalintas, o į jo vietą pasodintas Algirdo sūnus Vladimiras.

PDF 106

Rinkdamas į savo valdžią centrinės Rusijos kunigaikštystes, jis irgi susidūrė su sustiprė- jusią Maskva. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Kadangi tuo metu Tverė varžėsi su Maskva dėl įtakos, tai Algirdui teko net kelis kartus padėti savo svainiui prieš Maskvą.

PDF 108

Visi jo vaikai, gimę Vitebske, buvo krikštyti rytų Bažny- čios apeigomis; bet tie, kurie gimė Vilniuje, buvo pagonys. Ir pat- sai Algirdas buvo pagonis. 1377 m. miręs, jis buvo sudegintas ant laužo Vilniuje ir palaidotas pagonių papročiais.

PDF 34-35

piešti įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 35 kunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo- gaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis (valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai- čių dinastija. Ši Gediminaičių šaka vėliau (XV a. pab.–XVI a. pr.) pasiekė įtakos viršūnę. Jos atstovai vienu metu sėdėjo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos (1471–1526) ir Vengrijos (1490–1506) sostuose.

PDF 34-35

piešti įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 35 kunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jo- gaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis (valdė 1392–1430). Tiesa, Europoje žinomumu jį aplenkė Jogaila: jam tapus Lenkijos karaliumi (1386), atsirado Gediminaičių šakos Jogailai- čių dinastija. Ši Gediminaičių šaka vėliau (XV a. pab.–XVI a. pr.) pasiekė įtakos viršūnę. Jos atstovai vienu metu sėdėjo Lietuvos, Lenkijos, Čekijos (1471–1526) ir Vengrijos (1490–1506) sostuose.

PDF 43-44

- medinės bažnyčios ir bazilijo­ nų vienuolyno įkūrimą Vilniuje pri­ skiria Vitebsko kunigaikštytei Juli- 27 ## Puslapis 44 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai­ mėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei­ kalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo­ menė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo­ lius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19. Šios 19 Waddyngas, Mažesniųjų brolių ordino istorijos autorius, ir jo komen­ tatorius Antoni Melissanius de Macro pasakoja, kad dar 1333 metais (prieš Gedimino mirtį) Pet­ ras Goštautas, būdamas Podolės vai­ vada, iš Rusios ir Podolės atkvietęs į Vilnių keturiolika Šv.

PDF 43-44

- medinės bažnyčios ir bazilijo­ nų vienuolyno įkūrimą Vilniuje pri­ skiria Vitebsko kunigaikštytei Juli- 27 ## Puslapis 44 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai­ mėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei­ kalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo­ menė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo­ lius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19. Šios 19 Waddyngas, Mažesniųjų brolių ordino istorijos autorius, ir jo komen­ tatorius Antoni Melissanius de Macro pasakoja, kad dar 1333 metais (prieš Gedimino mirtį) Pet­ ras Goštautas, būdamas Podolės vai­ vada, iš Rusios ir Podolės atkvietęs į Vilnių keturiolika Šv.

PDF 25

Visų pirma atsirado herojinių dainų, bet jų žinoma labai nedaug. Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš- čiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai- dota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios). Visi minėti pasakojimai užrašyti XV–XVI a., tačiau jie turėjo istorinį pagrindą – tai patvirtina vienalaikiai rašytiniai šaltiniai.

PDF 69

1365 m. Kęstutis,\nAlgirdas, Patrikas ir Aleksandras įsiveržė į Ordino valdas, jas nuniokojo ir po sėkmingo\nžygio ugnyje dievams paaukojo (sacrificantes diis [...] in ignem proiciunt) vieną vokietį\nbelaisvį (SRP, 2, 349); 1378 m.

PDF 155-156

Paminėsime tad tik žymesnius įvykius, kurie dėjosi Vilniuje Vytauto laikais. Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy­ ventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- jaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- vo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni­ gaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie­ tuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.

PDF 155-156

Paminėsime tad tik žymesnius įvykius, kurie dėjosi Vilniuje Vytauto laikais. Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy­ ventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- jaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- vo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni­ gaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie­ tuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.

PDF 317

Nė vienas Lietuvos valdovas XIV amž. neatsisakė nuo užvaldymo naujų slaviškųjų žemių, kur gau­ sioms Gedimino vaikų šeimoms lengvai buvo galima išskirti reika­ lingas dalis. Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas. Jiedu užvaldė jas ne tik ginklu, bet ir taikiu būdu, net giminystėmis.

PDF 317

Veržimąsi dik­ tavo pati geopolitinė padėtis. Nė vienas Lietuvos valdovas XIV amž. neatsisakė nuo užvaldymo naujų slaviškųjų žemių, kur gau­ sioms Gedimino vaikų šeimoms lengvai buvo galima išskirti reika­ lingas dalis. Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniu­ je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­ dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­ rasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje. Jau apsipratęs su 16 Jaunutis, pasak Rusios metraštinin- miennik Sofijski.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniu­ je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­ dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­ rasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje. Jau apsipratęs su 16 Jaunutis, pasak Rusios metraštinin- miennik Sofijski.

PDF 25

mirusiųjų kūnų deginimo mitologija. Valdovai buvo deginami iki pat krikšto: šaltiniuose išliko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęs- tučio palaikų deginimo aprašymai. Daugelis tautų sukūrė epą, t. y. pasakojimus apie dievus, pusdievius ir didvyrius.

PDF 42

Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­ mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­ je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­ dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­ rasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

PDF 42

Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­ mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­ je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­ dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta­ rasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

PDF 36

Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiški- na Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes.

PDF 36

Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiški- na Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes.

PDF 42

Jau­\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis -\nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma-\nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio­\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri­\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės\nneįgijęs, sergėjo. Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia ra­\ndęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl\nko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino\nriteriai, gviešęsi grobio ir valdžios.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­ tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­ mis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas. Užvirė kova: abiejose tvirtovėse nuo gau­ sesnių pajėgų narsiai gynėsi įgudęs mūšiuose Lietuvos val­ dovas, bet miestas, priešo padegtas, prarado du trečdalius namų, kitą trečdalį miestiečiai vos pajėgė išgelbėti24.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­ tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­ mis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas. Užvirė kova: abiejose tvirtovėse nuo gau­ sesnių pajėgų narsiai gynėsi įgudęs mūšiuose Lietuvos val­ dovas, bet miestas, priešo padegtas, prarado du trečdalius namų, kitą trečdalį miestiečiai vos pajėgė išgelbėti24.

PDF 205

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vil­\nnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti \nLietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuo­\nse]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­\ntu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­\nmu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje \nsteigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats \ntapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet­\ngi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia,\ni\nGrzybowski knygoje Skarb \nnieoszacowany O O.

PDF 205

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vil­\nnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti \nLietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuo­\nse]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­\ntu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­\nmu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje \nsteigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats \ntapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet­\ngi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia,\ni\nGrzybowski knygoje Skarb \nnieoszacowany O O.

PDF 42

Jau­\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis -\nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma-\nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio­\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri­\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės\nneįgijęs, sergėjo. Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia ra­\ndęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl\nko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino\nriteriai, gviešęsi grobio ir valdžios.

PDF 42

Jau­\nnesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis -\nŽemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Ma-\nzovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčio­\njo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu nepri­\nlygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės\nneįgijęs, sergėjo. Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia ra­\ndęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl\nko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino\nriteriai, gviešęsi grobio ir valdžios.

PDF 21

Lietuvos galybės maksimumas Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

PDF 21

Lietuvos galybės maksimumas Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

PDF 48

Ten puikiai pavaišinti, dosniai apdovanoti, pagaliau paliko miestą ir šalį. Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­ rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.

PDF 48

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­ rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­ je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­ jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

PDF 48

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da­ rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku­ riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso­ je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė­ jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

PDF 270

Tikra bent jau tai, kad iki jo nei istorijoje, nei rašto paminkluose nėra jokio pėdsako, kad kuris nors Kazi­ miero pirmtakų būtų užsiminęs apie Rūdninkus. Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose Vilniaus kapitulai. Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu­ vo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama­ me Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta.

PDF 270

Tikra bent jau tai, kad iki jo nei istorijoje, nei rašto paminkluose nėra jokio pėdsako, kad kuris nors Kazi­ miero pirmtakų būtų užsiminęs apie Rūdninkus. Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose Vilniaus kapitulai. Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu­ vo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama­ me Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta.

PDF 42-43

V\\lre- tis buvęs Kęstudo karių suduptas.\n26\n\n## Puslapis 43\n\nI KNYGA\nkrikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs­\nko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte \nMarija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš \nRomos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, \no graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei­\ngas. Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv.

PDF 36

Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai- kais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui- nė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos. Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau linkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m. Valdant Gediminui ir Algirdui išsiplėtė ne tik valstybės teritorija – Lietuva pasidarė reikšminga Vidurio ir Rytų Europos jėga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau \nlinkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso \nordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m. Valdant Gediminui ir \nAlgirdui išsiplėtė ne tik valstybės teritorija – Lietuva pasidarė reikšminga \nVidurio ir Rytų Europos jėga. Akivaizdu, kad LDK niekada nebūtų ga-\nlėjusi užvaldyti Kijevo Rusios erdvių, jei ne mongolų invazija – Lietuva

PDF 38

Rem- damas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmeny- bę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsa- kytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“. Tačiau būtent šių žygių į Maskvą metu 1371 m. laiške Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina „lietu- vių imperatoriumi“ („vasilea Letvon“), taip iškeldamas save virš Maskvos, Tverės ir kitų kunigaikščių ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui – Lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos politinėje sistemoje.

PDF 38

Rem- damas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmeny- bę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsa- kytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“. Tačiau būtent šių žygių į Maskvą metu 1371 m. laiške Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina „lietu- vių imperatoriumi“ („vasilea Letvon“), taip iškeldamas save virš Maskvos, Tverės ir kitų kunigaikščių ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui – Lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos politinėje sistemoje.

PDF 20-21

Gedimino laikais Lie- tuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuo- latinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m.

PDF 21

## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.

PDF 44-45

Vilniaus pranciškonų vienuo- 28 ## Puslapis 45 I KNYGA paskutinės iš Europos besitraukiančios stabmeldystės, sto­ jusios prieš Romos tikėjimo skelbėjus, pastangos buvo be­ vaisės. Algirdas viešai nubaudė to žiauraus poelgio vadei­ vas ir liepė paskelbti visame krašte valią nevaržomiems gyventi visiems krikščionių vienuoliams ir laisvę išpažinti savo tikėjimą. Šis netikėtas ir liūdnas įvykis nė kiek neatšal­ dė Goštauto uolumo.

PDF 216

Kęstutis\nsiūlė valdžią Algirdui, kaip vyresniajam, Algirdas —\nKęstučiui, kuris vienas pats pašalinęs Jaunutį. Galop\nabu sutarė, kad Algirdas gausiąs didžiojo kunigaikščio\ntitulą, o visa kita jie dalysią lygiomis, tiktai priešai\nbūsią abiem bendri. Jaunučiui, paleistam į laisvę, ati­\ndavė Zaslavlio kunigaikštystę, kuri vėliau, kadangi Jau­\nnutis neturėjo sūnaus, kaip motinos paveldima žemė\natiteko Glebavičiams.

PDF 219

Didžiulę į tris dalis padalytą kariuomenę vedė trys kunigaikščiai: Kutlubugas sultanas, Chadžibėjus Girėjus ir Dimitras sultanas. Buvo aišku, jog jie ge­ rai pasirengę mūšiui ir negaišdami stos į kovą. Todėl Algirdas įsakė kariuomenei sustoti ir pasirengti kau­ tynėms. Visą kariuomenę jis padalijo į penkias dalis, išrikiavęs jas puslankiais, sparnus kiek galėdamas iš­ skleidė; priekinę liniją taip sutvarkė, kad tarp ati­ trauktų vienas nuo kito dalinių susidarytų tarpai.

PDF 224

Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do­\nvanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.\nAlgirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, ta­\nčiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kuni­\ngaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, ne­\natmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą\nšventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė,\nžiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventi­\nkų nužudymą.

PDF 228-229

Kai mirė \nbrolis, jo įpėdiniu, Algirdo remiamas, tapo Naugardu-\nK o n sta n tin a s \nK a rijo ­\nta itis, \nA lg ird o \nb ro ­\nlėn as, \nk v ie č ia m a s \nį \nL e n k ijo s ka ra liu s\n23 o\n\nko kunigaikštis Teodoras Ka- \nA lg ird a s \nsu tra m d o \nrijotaitis; kadangi šis, įsigi-\nm a išta u ja n tį b ro lėn ą \njęs naujų žemių, ėmė nebe­\nsiskaityti su Lietuvos didžio­\njo kunigaikščio senosiomis teisėmis, buvo išvarytas iš \nvisų valdų. Karą prieš maištininką pradėjo pats Algir­\ndas. Kadangi Teodoras buvo išvykęs (įkurdinęs pily­\nse stiprias valachų įgulas, jis leidosi iš Podolės pas \nVengrijos karalių pagalbos, išsiveždamas visus pini­\ngus ir auksą) ir neskubėjo grįžti su kariuomene, Al­\ngirdas užėmė reikšmingas Braclavo, Smotričiaus, So- \nkoleco, Skalos, Kameneco, Červonogrado pilis, vienur \nstodamas į atvirą kovą, kitur greitumu palauždamas \ngynėjus, ir, visą Podolę paskelbęs savo valda, paskyrė \njos seniūnu Goštautą.

PDF 247

Kryžiuočiai, vedami Sembos fogto, savo ruož­\ntu, negalėdami pasivyti traukiančio namo Kęstučio, nu­\nsiaubė Ariogalos žemes. Kai Algirdas bei Aleksandras\nKarijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuo­\nmene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, su­\ngriovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų\nmiestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos ma­\ngistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plo­\ntus. Šitaip praėjo ir kiti metai, pakaitomis vieniems\nkitus puldinėjant.

PDF 509

Kas be ko, jie visi neišpasakytai trokštą, kad\nkaralius asmeniškai juos valdytų, tačiau jie to nesitiki,\n511\n\n## Puslapis 510\n\nn es p u ik iai žino, jo g len k ai nieku b ū d u n esu tik sią, kad\nkaralius ilgam atitrūktų nuo jų valstybės reikalų. Štai\nto d ėl vardan b en d ro s tėvynės gerovės jie karštai mal­\nd a u ją paskirti Lietuvai vietininku Simoną Olelkaitį,\nSlucko kunigaikštį, savo pusbrolio sūnų, garsų žygiais\nAlgirdo proanūkį. Karalius, g erai žinodamas, kiek rū­\npesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės,\nnutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko\ngero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvi­\nrai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu at­\nsakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s\nsumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams.

PDF 510

Neseckiui šis herbas, pavadintas Kru- nevičiaus vardu, yra žinomas. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama rite­ riška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnu­ liai, žiūrintys vienas j kitą, ant šalmo— riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai. Herbas buvo duotas Ostapui Kropotkovui kartu su Podbužo dvaru Voluinėje už nuopelnus kare su totoriais.

PDF 39

Gyvendami Lietuvos valstybėje iš senrusių jie pradėjo virsti nauja tauta – rusėnais, gerokai besiskiriančiais nuo Maskvos valstybės rusų. Vilniaus „rusėnų pusėje“ jau Gedimino laikais stovėjo cerkvės: stačiatikės visų pirma buvo kai kurios didžiųjų Lietuvos kunigaikščių žmonos, tačiau stačiatikių būta ir valdovo dvare – Algirdas toleravo stačiatikybę, jei tai neprieštaravo jo, kaip valdovo, interesams. Valdovo dvariškiai stačiatikiai, rašto išmokę stačiatikių vienuolynuo- se, kūrė valdovo raštinę.

PDF 176

To, galų gale, jie ir buvo mokomi. O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė. Kauno sporto halėje 1939 m.

PDF 71

Kunigaikštis Teodo­\nras išgirdo, kad jo brolių Podolės žemėje nebėra gy­\nvųjų tarpe, ir persikėlęs įsikūrė Podolės žemėje.15\nO tuo metu Lietuvoje ir Rusioje kunigaikščiavo di­\ndysis kunigaikštis Algirdas l6. Kunigaikštis Teodoras, \npaėmęs Podolės žemę, nebenorėjo su Podolės žeme pa­\nklusti didžiajam kunigaikščiui Algirduil7.

PDF 17-19

1836 ## Puslapis 18 ĮVADAS R ašydamas istoriją miesto, kuris bemaž du amžius buvo vie­ nos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios cen­ tras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių iš­ rinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų, kuriomis jo gyventojai nuo senų laikų nau­ dojosi, ne tik atgaivinti amžininkų atmintyje ankstesnius, kele­ to amžių, įvykius toje sostinėje, bet ir, kiek tema ir galimybės man leido, prisidėti prie kai kurių Lietuvos istorijos įvykių aiški­ nimo. Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė­ ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge­ dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino. Tokie įvykiai civilizuotam pasauliui nėra neįdomūs, ta­ čiau, norint juos aiškiai nušviesti ir parašyti tokio vardo vertą lietuvių Tautos Istoriją, be daugelio kitų sąlygų, pirmiausia rei- 2 ## Puslapis 19 ĮVADAS kia detaliai išnarplioti atskirų šios šalies miestų, būtent jos sos­ tinės, istoriją.

PDF 219

Didžiulę į tris dalis padalytą kariuomenę vedė trys kunigaikščiai: Kutlubugas sultanas, Chadžibėjus Girėjus ir Dimitras sultanas. Buvo aišku, jog jie ge­ rai pasirengę mūšiui ir negaišdami stos į kovą. Todėl Algirdas įsakė kariuomenei sustoti ir pasirengti kau­ tynėms. Visą kariuomenę jis padalijo į penkias dalis, išrikiavęs jas puslankiais, sparnus kiek galėdamas iš­ skleidė; priekinę liniją taip sutvarkė, kad tarp ati­ trauktų vienas nuo kito dalinių susidarytų tarpai.

PDF 220

Tie, kuriems pavyko P o d o lės pasprukti nuo mirties, įsikū­ rė Dobrudžos krašte prie Du­ nojaus (tose vietose, kur iš Rusios važiuojama į Tra­ kiją): šių palikuonys net dabar tebekalba slavų kalba ir tebeprisimena savo protėvius, lietuvių iš Podolės iš­ varytus. Apvalęs Podolę nuo totorių, Algirdas atidavė šį kraštą savo giminaičiams, brolio Karijoto sūnums — Aleksandrui, Konstantinui, Teodorui ir Jurgiui, iš ku­ rių buvo susilaukęs pagalbos per šį karą. Paliko čia jiems ir dalį karių kraštui ginti nuo priešų.

PDF 228-229

Kai mirė \nbrolis, jo įpėdiniu, Algirdo remiamas, tapo Naugardu-\nK o n sta n tin a s \nK a rijo ­\nta itis, \nA lg ird o \nb ro ­\nlėn as, \nk v ie č ia m a s \nį \nL e n k ijo s ka ra liu s\n23 o\n\nko kunigaikštis Teodoras Ka- \nA lg ird a s \nsu tra m d o \nrijotaitis; kadangi šis, įsigi-\nm a išta u ja n tį b ro lėn ą \njęs naujų žemių, ėmė nebe­\nsiskaityti su Lietuvos didžio­\njo kunigaikščio senosiomis teisėmis, buvo išvarytas iš \nvisų valdų. Karą prieš maištininką pradėjo pats Algir­\ndas. Kadangi Teodoras buvo išvykęs (įkurdinęs pily­\nse stiprias valachų įgulas, jis leidosi iš Podolės pas \nVengrijos karalių pagalbos, išsiveždamas visus pini­\ngus ir auksą) ir neskubėjo grįžti su kariuomene, Al­\ngirdas užėmė reikšmingas Braclavo, Smotričiaus, So- \nkoleco, Skalos, Kameneco, Červonogrado pilis, vienur \nstodamas į atvirą kovą, kitur greitumu palauždamas \ngynėjus, ir, visą Podolę paskelbęs savo valda, paskyrė \njos seniūnu Goštautą.

PDF 247

Kryžiuočiai, vedami Sembos fogto, savo ruož­\ntu, negalėdami pasivyti traukiančio namo Kęstučio, nu­\nsiaubė Ariogalos žemes. Kai Algirdas bei Aleksandras\nKarijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuo­\nmene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, su­\ngriovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų\nmiestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos ma­\ngistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plo­\ntus. Šitaip praėjo ir kiti metai, pakaitomis vieniems\nkitus puldinėjant.

PDF 249

Su­ grįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, ne­ seniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lie­ tuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas. Tačiau Šindekopfas, atvykęs kur liepiamas, nerado nė buvusios pilies ženklo. Mat Algirdas ir Kęs­ tutis, suprasdami, jog ši prie pat Kauno esanti pilis — nelyginant žaboklės, uždėtos A lg ird a s su griau n a Lietuvai, nutarė trūks plyš k ry žiu o č ių p ilį ją sunaikinti ir po ištisas penkias savaites užtrukusių atkaklių antpuolių galop ją užėmė ir sugriovė ligi pa­ matų.

PDF 71

Kunigaikštis Teodo­\nras išgirdo, kad jo brolių Podolės žemėje nebėra gy­\nvųjų tarpe, ir persikėlęs įsikūrė Podolės žemėje.15\nO tuo metu Lietuvoje ir Rusioje kunigaikščiavo di­\ndysis kunigaikštis Algirdas l6. Kunigaikštis Teodoras, \npaėmęs Podolės žemę, nebenorėjo su Podolės žeme pa­\nklusti didžiajam kunigaikščiui Algirduil7.

PDF 71

Kunigaikštis Teodo­\nras išgirdo, kad jo brolių Podolės žemėje nebėra gy­\nvųjų tarpe, ir persikėlęs įsikūrė Podolės žemėje.15\nO tuo metu Lietuvoje ir Rusioje kunigaikščiavo di­\ndysis kunigaikštis Algirdas l6. Kunigaikštis Teodoras, \npaėmęs Podolės žemę, nebenorėjo su Podolės žeme pa­\nklusti didžiajam kunigaikščiui Algirduil7.