Albertas Krantcas

Santrauka

Narbutas rašo, kad Albertas Krantcas neneigė prie Upsalos augusio medžio nuolatinio žaliavimo, bet negalėjo nustatyti jo rūšies.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Albertas Krantcas neneigė prie Upsalos augusio medžio nuolatinio žaliavimo, bet negalėjo nustatyti jo rūšies. global_id t-190128		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad Albertas Krantcas neneigė prie Upsalos augusio medžio nuolatinio žaliavimo, bet negalėjo nustatyti jo rūšies.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą ypatybę kronikininkai priskiria velnio galy­ bei, manydami, kad velniai buvo garbinami toje šventykloje šalies dievų pavidalu. Adomas Bremenietis užsimena apie tokį pat šventąjį ąžuo­ lą, augusį Švedijoje, netoli Upsalos, tačiau Albertas Krantcas* 11, nė kiek neneigdamas, kad tas medis visą laiką žaliavęs, pridu­ ria, jog jo rūšies niekas negalėjęs nustatyti. Taigi tai turėjo bū­ ti ne ąžuolai, bet kitokios rūšies medžiai, kurie išnyko seniai, dar iki XIII amžiaus, o jų liekana buvo tie milžiniški šventieji medžiai.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai