Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
6 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Albertas Goštautas buvo XVI a. Lietuvos didikas, 1522–1539 m. ėjęs Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio pareigas. 1525 m. jis parašė lotynų kalba memorialą karalienei Bonai Sforcai, Žygimanto II Kazimieraičio žmonai. 1529 m. Goštautas gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus per Vilijos upę pastatyti akmeninį arba plytinį tiltą ir ant jo įrengti pirklių būdeles. Iš šių prekybai skirtų stoginių jis pats bei jo palikuonys turėjo teisę visiems laikams rinkti mokestį. Šaltinis taip pat teigia, kad Platesnysis sąvadas ir Bychovco kronika galėjo būti sukurti jo iniciatyva: pirmasis galėjo atsirasti prieš 1519 m., o kronika – netrukus po jo, galbūt 1519–1521 arba 1525 m.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
1522–1539 m. Albertas Goštautas buvo Vilniaus vaivada ir LDK kancleris.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Albertas Goštautas — čia pirmą kartą BK tekste paminėtas žymiausias XVI a. Lietuvos didikų Goštautų giminės atstovas, 1522— 1539 m. buvęs Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu, mūsų spėjamas Lietuvos metraščių PS ir BK parašymo iniciatorius.
Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus leidimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pirkliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį.
1525 m. Albertas Goštautas parašė memorialą karalienei Bonai Sforcai.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Pagaliau, bene svarbiausias liudininkas Alberto Goštauto naudai yra jo paties memorialas lotynų kalba, rašytas 1525 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did. kunigaikščio Žygimanto II Kazimieraičio žmonai karalienei Bonai Sforcai
Šaltinis teigia, kad Platesnysis sąvadas ir Bychovco kronika galėjo būti sukurti Alberto Goštauto iniciatyva.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Mūsų išvados, susiklosčiusios ruošiant Bychovco kronikos vertimą į lietuvių kalbą, patvirtina spėjimus, kad Platesnysis sąvadas turėjo būti sukurtas Alberto Goštauto iniciatyva XVI a. antrajame dešimtmetyje, prieš 1519 m .50. Antra, esame giliai įsitikinę, kad ne tik atskiri originalieji Bychovco kronikos pasakojimai, bet ir visa toji kronika buvo parašyta to paties Alberto Goštauto iniciatyva, dar jam gyvam esant, netrukus po Platesniojo sąvado, antrojo ir trečiojo XVI a. dešimtmečių riboje, gal būt, tarp 1519—1521 ar 1525 m
Goštautas sustiprino Naugarduko pilį.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Naugarduko piliai nieko nėgalėjo padaryti, mat, Naugarduko vaivada tuo metu buvo Albertas Goštautas57, kuris, pats gyvendamas Naugarduke, sustiprino pilį
Andrius Goštautas buvo didžiojo kunigaikščio rūmų maršalas.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
girių sargai, ratu saugantys medžioklės vietą, pamatė ginkluotus vyrus ir pranešė apie tai didžiojo kunigaikščio rūmų maršalui Andriui Goštautui 7; tasai, nors buvo jaunas, sumojo greitai pasiimti didįjį kunigaikštį Kazimierą ir atšuoliavo su juo į Trakus
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 5 | 5 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |