Dusburgietis teigia, kad štai ir senajame testamente (Pr 14) skaitome, kad didysis patriarchas Abraomas su 318 savo tarnų ištisus metus kovojo dėl savo dievobaimingo brolio laisvės ir nekaltojo kalinio sugrąžinimo; kai jis grįžo iš karalių žudynių, karalius bei kunigas Melchizedekas.
Štai ir senajame\ntestamente (Pr 14) skaitome, kad didysis patriarchas Abraomas su 318 savo tarnų ištisus\nmetus kovojo dėl savo dievobaimingo brolio laisvės ir nekaltojo kalinio sugrąžinimo; kai\njis grįžo iš karalių žudynių, karalius bei kunigas Melchizedekas padovanojo patriarchui\nduonos ir vyno, aukai skiriamą dovaną, palaimintą aukščiausiojo dievo, kuriam globojant\npriešai atsidūrė jo rankose.
Tie trys medžiai suaugę į vieną medį, kuris\nbuvęs panaudotas Saliamono šventyklos statybai. Izidoras, gy\nvenęs Konstantino Didžiojo laikais, pasakoja, kad Mamrės ly\ngumose dar matęs tą šlovingą ąžuolą, po kuriuo Abraomas\nstatęs savo palapines; jis priduria, kad žmonės tą ąžuolą laikė\nšventu.\nNepalyginti labiau medžius aukštino ir garbino stabmel\ndžiai; jie pripažindavo šventais ne tik pavienius medžius, bet\nnet ištisus miškelius, kurių nederėjo liesti.
Abraomas keletą dienų susilaikys nuo noro santykiauti su moterimi; tam laikui praėjus, pridūrė, atsiųsiu pas tave bitę, kuri praneš tau tavo laimės valandą.
Nimfa, pagauta davusi žodį, nebegalė jo atsisakyti, tad pažadėjo pasimatyti su juo vienu, tik su sąly ga, kad jis keletą dienų susilaikys nuo noro santykiauti su mo terimi; tam laikui praėjus, pridūrė, atsiųsiu pas tave bitę, kuri praneš tau tavo laimės valandą. Tačiau tas Rekas buvo aistrin gas lošėjas; nutiko taip, kad jis lošė tuo metu, kai atlėkė bitė su pranešimu; užuot paklausęs paslaugios pasiuntinės, jis vos neužmušė jos už įkyrų zvimbimą paausy. Tas paniekinimas taip įžeidė hamadriadę, kad ji atėmė iš jo sugebėjimą valdyti tam tikras kūno dalis.
1741 m. Antanas ir Ona Jezerskai užpuolė dvarelį prie pylimo už arsenalo, išvijo ten gyvenusį žydą Abraomą, atėmė jo gobtuvą ir pagrobė kvitus, liudijančius sumokėtus mokesčius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
Pvz., 1741 m. Eleonora Zagurska (Eleonora Za- gurska) skundė savo svainį Antaną ir savo seserį Oną Jezerskus dėl dvarelio prie pylimo už arsenalo užpuolimo. Užpuolikai smurtavo prieš ten gyvenusį žydą Abraomą, jį išvijo, atėmė gobtuvą, pagrobė kvitus, liudijančius sumokėtus mokesčius. Anot skundo autorių, vien sumuštajam buvo padaryta 60 talerių žalos51.