Lietuvos istorijos žinių lobynas
Skaitmeninė paroda
1918–1940 m. valstybė, jubiliejus ir Vytauto kultas
Paroda pasakoja, kaip 1918–1940 m. Lietuva iš naujo susikūrė Vytauto atvaizdą: banknotuose, ceremonijose, keliaujančiame paveiksle, fonduose ir leidiniuose valdovas tapo matomu valstybės atminties ženklu.
Kiekvienas faktinis teiginys turi nuorodą į šaltinį. Vaizdo interpretacijos pažymėtos kaip parodos pasakojimas.
Atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo lengvai atpažįstamų istorinio tęstinumo ženklų. 1922 m. Vytauto portretas pateko į oficialų pinigą, o 1930 m. jubiliejaus aplinkoje jo atvaizdas plačiai plito portretuose ir spaudiniuose.
t-176734LDK tradicija, lietuvių ir jų kunigaikščių bei bajorijos, karvedžių Gedimino, Kęstučio, Vytauto Didžiojo vardai visuomet kėlė atgimstančios lietuvių tautos sąmonę. Valstybės ir tautos didvyriu pasirinktas senovės Lietuvos valdovas – Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis, didis karo vadas, tautos genijus. 1930 m. iškilmingai pažymėtas Vytauto mirties 500 metų jubiliejus.
t-77927Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus. Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika, aukščiausioji valdžia priklauso tautai (LDK laikais tik bajorai turėjo aukščiausiąją valdžią ir užėmė išskirtinę padėtį šalyje). Lietuvių kalba pirmą kartą įteisinta kaip valstybinė. Nežiūrint lyties, kilmės, tikėjimo ir tautybės, visiems Lietuvos piliečiams garantuota lygybė prieš įstatymus ir kitos demokratinės teisės. Valstybės vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona) atsisakyta bendrumo su LDK valdovų naudota vėliava, tačiau herbas – baltas Vytis raudoname fone – liko tas pats.
Atidaryti vaizdo kortelę Adomo Varno sukurtame 1922 m. šimto litų banknote Vytauto portretas rodomas greta Vyčio ir Gediminaičių stulpų. Jauna valstybė istorinį valdovą įtraukė į oficialų pinigo dizainą, todėl jo veidas tapo kasdien matomu valstybingumo ženklu.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę Apie 1930 m. sukurtas portretas parodos pradžioje atveria tarpukario atminties pasaulį. Rimtas, monumentalus veidas čia tampa epochos pasirinktu valdovo tipu ir pirmuoju susitikimu su jubiliejaus Vytautu.
#kunigaikštis · #paveikslėlis · #portretas · #tapyba · #valdovas
Nežinomo autoriaus portretas datuojamas XX a. pirmąja puse, iki 1941 m. Tokia plati data neleidžia jo patikimai priskirti laikui prieš 1930 m. jubiliejų, todėl vaizdas paliekamas papildomame kataloge kaip tarpukario ikonografijos variantas.
Karūnuotas Vytautas čia įvardytas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po atvaizdu išrašytos 1392–1430 m. valdymo datos. Kataloge leidimo data nenurodyta.
1930 m. Vytauto atvaizdas iškilmingai keliaudavo per Lietuvos miestus: jį sutikdavo, nešdavo ir lydėdavo minios. Atmintis čia tampa bendruomenės veiksmu.
t-65005Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto paveikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai.
t-20823biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. rugsėjo 8 d. Kretingoje Vytauto portretas sutinkamas kaip viešas įvykis. Fotografijoje susitinka portretas, iškilminga minia ir miesto erdvė – atmintis čia tampa tuo, ką bendruomenė daro kartu.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. Klaipėdoje Vytauto portretą pasitinka rikiuotė, vėliavos ir susirinkusi minia. Fotografija pagauna akimirką, kai istorinis vardas tampa gyvu miesto įvykiu.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę Tas pats įvykis, kitas kadras: Sutikimas Klaipėdoje I
Antrasis Klaipėdos kadras žvelgia į tą pačią 1930 m. ceremoniją kitu rakursu: geriau matyti susitikimo erdvę, vėliavas ir portretą lydinčią minią. Kartu su pirmuoju kadru jis parodo, kaip Vytauto atvaizdas buvo sutinkamas viešai.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę Katalogo įrašas fotografiją sieja su M. Barkausko Vytauto paveikslo nešimu Palangoje 1930 m. Vaizdas tiesiogiai parodo keliaujančio atvaizdo apeigą viešojoje erdvėje.
#dokumentas
Už viešos šventės stovėjo komitetai, fondai, aukos, antspaudai ir medaliai. Šie daiktai leidžia pamatyti, kaip Vytauto atmintis buvo organizuojama, finansuojama ir paverčiama apčiuopiamu valstybės gyvenimu.
t-66991biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą
Atidaryti vaizdo kortelę Centro komiteto antspaudas su Vyčiu priklausė Vytauto mirties 500-ųjų metinių organizavimo pasauliui. Portreto čia nėra – valdovo atminimą sutelkia institucijos vardas ir valstybės ženklas.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. Vytauto Didžiojo fondo rėmėjo liudijimas išsaugojo konkrečią aukos akimirką: 125 litai, parašai, antspaudas ir puošnus lapas rodo, kad jubiliejus buvo kuriamas ne vien kalbomis, bet ir žmonių parama.
Pirminis vaizdas
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. bronzinio Vytauto Didžiojo medalio averso centre – valdovo atvaizdas. Medalis istoriją iš knygos perkėlė į delną: jubiliejus tapo daiktu, kurį buvo galima saugoti, dovanoti ir rodyti. Reversas pateikiamas papildomame kataloge kaip antroji to paties eksponato pusė.
#portretas
To paties eksponato kitas vaizdas: Jubiliejinio medalio aversas
1930 m. medalio reverse pavaizduotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Tai antroji to paties dvipusio medalio pusė.
Monetos, atvirukai ir pašto ženklas iškilmingą Vytauto atmintį išnešė į kasdienybę. Atvaizdą buvo galima laikyti piniginėje, siųsti paštu ar pasikabinti namuose.
t-75754Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atminimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.
Atidaryti vaizdo kortelę 1936 m. dešimties litų monetoje karūnuotas Vytauto profilis tapo oficialiu valstybės pinigo atvaizdu. Meninė rekonstrukcija ant monetos pavertė valdovo atvaizdą kasdieniu daiktu, keliaujančiu iš rankų į rankas.
#moneta · #Vytauto ikonografija · #atvaizdas · #kunigaikštis · #moneta · #pinigai · #portretas · #valdovas
Atidaryti vaizdo kortelę Atvirukas reprodukuoja Mstislavo Dobužinskio paveikslą „Vytautas Didysis“ ir paverčia tapybos kūrinį lengvai platinamu vaizdu. Jis dokumentuoja kelią nuo vieno kūrinio prie masiškai prieinamos ikonografijos.
#paveikslėlis · #portretas · #Vytauto ikonografija · #Vytauto jubiliejus · #atvaizdas · #graviūra · #iliustracija · #istorinis portretas
Atidaryti vaizdo kortelę 1936 m. pašto ženkle matome Antano Smetonos portretą – kitą oficialiosios atminties pusę. Tarp Vytauto istorinio atvaizdo ir gyvo valstybės vadovo portreto atsiveria to meto politinis vaizdas: praeities valdovas ir dabarties prezidentas valstybės komunikacijos erdvėje.
#portretas · #asmuo · #atvaizdas · #iliustracija · #lietuva · #portretas · #tarpukaris
Spalvintame atviruke Vytautas pristatomas kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. Kataloge tiksli spaudinio data nenurodyta, todėl jis paliekamas kaip papildomas masinės ikonografijos pavyzdys, bet neįtraukiamas į datuotą pagrindinę seką.
1930 m. jubiliejus kūrė šventę ir naują atminties kalbą: leidiniai bei reprodukcijos grąžino senosios Lietuvos ženklus į viešą apyvartą, o 1937 m. Vytauto vardas vėl skambėjo valstybinėje sukaktyje.
t-176744Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atminimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A. Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. Vilniuje baltarusių autoriaus išleista knyga „Vytautas Didysis ir baltarusiai“ parodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis rūpėjo ir kitai buvusios LDK visuomenei. Lietuviškoje parodoje tai ne ginčas, kam „priklauso“ Vytautas, o įdomus jo masto liudijimas: Lietuvos valstybingumo figūra buvo skaitoma ir baltarusių istorinėje atmintyje.
Pirminis vaizdas
To paties eksponato kitas vaizdas: „Vytautas Didysis ir baltarusiai“, 1930
Penktajame to paties 1930 m. leidinio puslapyje Vytauto figūra iškyla po raitelio herbu, baltarusiškame kontekste vadinamu „Pahonia“. Kartu su viršeliu šis puslapis parodo, kaip leidinys jungė Lietuvos valdovo vardą, bendros LDK heraldikos paveldą ir baltarusišką istorinės atminties pasakojimą.
Atidaryti vaizdo kortelę 1930 m. reprodukcijoje senasis Vytauto antspaudas ir raitelio ženklas grįžta į modernią spaudą. Tarpukaris nekūrė šio ženklo iš naujo – jis pasirinko istorinį Lietuvos valdžios pėdsaką ir pavertė jį jubiliejinės atminties dalimi.
#antspaudas · #Pahonia · #antspaudas · #asmuo · #dokumentas · #heraldika · #kunigaikštis · #lietuva
Atidaryti vaizdo kortelę 1937 m. Katalikų veikimo centro atsišaukime Jogailos ir Vytauto vardai įrašyti į Lietuvos krikščionybės 550 metų sukakties pasakojimą. Eksponatas liudija ne galutinį istorikų vertinimą, o tai, kaip tarpukario organizacija viešai aiškino praeitį ir dar kartą pasitelkė Vytauto vardą po 1930 m. jubiliejaus.
Aprašoma tai, kas parašyta ir pavaizduota atsišaukime; jo interpretacija nepateikiama kaip šiuolaikinio istoriko išvada.
Pirminis vaizdas