Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Skaitmeninė paroda

Valdžia vaške

Kas kalbėjo Lietuvos vardu, 1387–1794

Antspaudas nebuvo vien herbo atvaizdas. Jis paversdavo valdovo valią galiojančiu raštu, lydėjo miesto privilegijas, žymėjo teismų, iždo ir kariuomenės sprendimus. Paroda seka dokumento kelią nuo pergamento iki institucijos ir klausia, kaip valdžia tapdavo atpažįstama, patikrinama ir perduodama.

Kiekvienas faktinis teiginys turi nuorodą į šaltinį. Vaizdo interpretacijos pažymėtos kaip parodos pasakojimas.

Parodos pasakojimasŠaltinis ir citata
Pradėti parodą Paleisti peržiūrą
01

Nuo rašto iki galiojančio akto

Valdovo žodis turėjo įgyti materialų pavidalą. Pergamente surašytas sprendimas, patvirtintas antspaudu ir saugomas raštinėje, galėjo suteikti teises, priminti pareigas ir būti pateiktas kaip įrodymas po daugelio metų.

Dokumentų paskirtis ir datos pateikiamos pagal patikrinto medijos katalogo metaduomenis. Skyriaus teiginys paaiškina LDK raštinės vaidmenį, bet nėra naudojamas kaip kiekvieno eksponato individualios proveniencijos įrodymas.

XIV–XV a. sandūroje LDK raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis.t-183307
LDK raštinės kaip dokumentų gamintojos ir saugotojos
Raštija Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius sudėtingam valstybės valdymo aparatui, XIV–XV a. sandūroje skubiai prireikė rašto. Šio visuomenės raidos etapo rašto poreikius Vakarų Europoje tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai didėjo. Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis. Jų veikla gerokai prisidėjo prie to, kad raštas įsiskverbė į LDK bajorų ir miestiečių buitį. XV–XVI a. pradžios Lietuvos kultūra kartais apibūdinama kaip raštinių kultūra.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Jogailos privilegija Vilniaus katedrai, išduota 1387 m. vasario 17 d. Vilniuje.Atidaryti vaizdo kortelę
01

Jogailos privilegija Vilniaus katedrai

Jogailos raštinė1387 m. vasario 17 d.Wikimedia Commons

Viešoji sritisLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodos pasakojimas

1387 m. vasario 17 d. Vilniuje išduotas raštas rodo valdžią dar iki vėlesnės institucijų gausos: tekstas apibrėžia suteikiamas teises, o prie dokumento esantis antspaudas patvirtina, kieno vardu jos suteiktos. Čia politinis sprendimas tampa saugomu daiktu.

Data, išdavimo vieta ir dokumento adresatas perimti iš katalogo įrašo; paroda neteikia paleografinės dokumento analizės.

Pirmoji Lietuvos Bažnyčiai privilegija buvo 1387 m. duotas raštas, apibrėžęs Bažnyčios ir dvasininkų teises.t-01772
1387 metų raštas apibrėžė Bažnyčios ir dvasininkų teises
Taip pat buvo duota pirmoji Lietuvos Bažnyčiai privilegija, t. y. raštas, arba įstatymas, kuriuo nusakomos Bažnyčios ir dvasininkų teises (1387 m.).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)Skaityti citatą
Temos

#dokumentas · #aktas · #archyvinis-šaltinis · #dokumentas · #privilegija · #rankraštis · #vilnius

Pirminis vaizdas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštas Vilniaus gyventojamsAtidaryti vaizdo kortelę
02

Aleksandro raštas Vilniaus gyventojams

Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinė1492 m.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org
Parodos pasakojimas

1492 m. Aleksandro raštas leidžia žiūrėti ne tik į valdovo ženklą, bet ir į visą administracinį objektą: teksto lauką, rašto ritmą ir jo saugojimo pėdsakus. Valdžia miestą pasiekdavo ne abstrakčiu įsakymu, o konkrečiu perduodamu dokumentu.

Adresatas ir metai pateikiami pagal Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo katalogo metaduomenis.

Pirminis vaizdas
1503 m. Aleksandro Jogailaičio privilegija su jo asmeniniu antspaudu.Atidaryti vaizdo kortelę
03

Privilegija ir asmeninis Aleksandro antspaudas

Aleksandro Jogailaičio raštinė1503 m. rugpjūčio 17 d.Wikimedia Commons

Viešoji sritisLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodos pasakojimas

1503 m. privilegijoje pergamentas ir prikabintas antspaudas išliko kaip viena visuma. Tekstas skelbė sprendimą dėl Vitebsko bažnyčios fundacijos, o antspaudas leido patikrinti, kad raštas išduotas Aleksandro Jogailaičio vardu.

Dokumento paskirtis, data ir išdavimo vieta remiasi katalogo aprašu; antspaudo ikonografija čia papildomai neinterpretuojama.

Temos

#antspaudas · #dokumentas · #aktas · #archyvinis-šaltinis · #kunigaikštis · #privilegija · #rankraštis · #valdovo-antspaudas

Pirminis vaizdas
Pirmojo Lietuvos Statuto rankraštinio nuorašo puslapis, XVI a.Atidaryti vaizdo kortelę
04

Pirmasis Lietuvos Statutas rankraštyje

Nežinomas XVI a. raštininkasXVI a. nuorašas; tekstas priimtas 1529 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritishttps://pravo.by/upload/pdf/pamjatniki-prava/Statut_Vielikjgo_Kniazestva_Litovskogo_1529g.pdf
Parodos pasakojimas

1529 m. priimto Pirmojo Lietuvos Statuto nuorašo puslapis primena, kad valstybės teisė gyveno ne vien iškilmingose privilegijose. Ji buvo perrašoma, skaitoma ir taikoma, o raštinių darbas pavertė teisės tekstą naudojama administracine atmintimi.

Paroda aiškiai skiria Statuto priėmimo datą nuo išlikusio rankraštinio nuorašo sukūrimo laiko.

Pirminis vaizdas
02

Valdovo raštas kasdienybėje

Valdovo dokumentai sprendė ne tik dinastijų ar sienų klausimus. Jie pasiekdavo cechus, miestiečius, žemvaldžius ir vyskupus. Viename archyve greta atsiduria amatininkų ginčas, žemės suteikimas ir religinės bendruomenės apsauga.

Šio skyriaus eksponatai yra skaitmenintų dokumentų atvaizdai. Jų pavadinimai nurodo kataloge aprašytą teisinį reikalą; paroda neperrašo viso dokumentų turinio ir nespekuliuoja apie nematomas sąlygas.

Miestiečiai patys kreipdavosi į valdovą prašydami naujų privilegijų ar lengvatų, tiesa, visada pasirūpindami valdovo aplinkos žmonių užtarimu.t-202055
Miestiečių prašymai valdovui dėl privilegijų ir lengvatų
Miestiečiai patys kreipdavosi į valdovą prašydami naujų privilegijų ar lengvatų, tiesa, visada pasirūpindami valdovo aplinkos žmonių užtarimu. Miestiečiai galėjo ap eli uoti į valdovo teismą dėl kitų teismų sprendimų. Miestiečiai patys stodavo valdovo akivaizdoje šiam sprendžiant Kauno, Vilniaus, Dancigo, Karaliaučiaus miestų ginčus.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)Skaityti citatą
Vladislovo Vazos 1633 m. raštas dėl Vilniaus liejikų cechoAtidaryti vaizdo kortelę
05

Raštas dėl Vilniaus liejikų cecho

Vladislovo Vazos raštinė1633 m.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org
Parodos pasakojimas

1633 m. valdovo raštas dėl Vilniaus liejikų cecho parodo, kaip centrinė valdžia įsitraukdavo į miesto amatininkų gyvenimą. Archyvinis lapas buvo ne ceremonialus suvenyras, o priemonė, kuria buvo apibrėžiama konkrečios bendruomenės teisinė padėtis.

Metai ir dokumento tema pateikiami pagal katalogo antraštę; išsamesnės cecho teisės iš vien vaizdo neišvedamos.

Pirminis vaizdas
Vladislovo Vazos privilegija, suteikta 1634 m. birželio 27 d.Atidaryti vaizdo kortelę
06

1634 metų privilegija

Vladislovo Vazos raštinė1634 m. birželio 27 d.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org
Parodos pasakojimas

1634 m. birželio 27 d. privilegijos puslapis leidžia matyti rašto materialumą: tankų tekstą, išskirtas pradžios eilutes ir paties dokumento formatą. Privilegija veikė kaip ilgam saugomas teisių įrodymas, kurį buvo galima pateikti kilus ginčui.

Tiksli data perimta iš katalogo pavadinimo; privilegijos gavėjas neįvardijamas, nes pateikti metaduomenys jo patikimai nenurodo.

Pirminis vaizdas
Vladislovo Vazos 1646 m. raštas dėl Vilniaus mėsininkų cecho bylosAtidaryti vaizdo kortelę
07

Mėsininkų cecho byla pasiekia valdovą

Vladislovo Vazos raštinė1646 m.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org
Parodos pasakojimas

1646 m. raštas dėl Vilniaus mėsininkų cecho bylos atveria kasdienę valdžios veikimo pusę. Miesto profesinės bendruomenės ginčas virto raštu, buvo įtrauktas į valdovo kanceliarijos darbą ir išliko kaip administracinio sprendimo pėdsakas.

Paroda remiasi kataloge nurodyta dokumento tema ir nepriskiria jam konkretaus bylos rezultato.

Pirminis vaizdas
Vladislovo IV Vazos 1647 m. raštas Vilniaus vyskupui dėl evangelikų persekiojimo.Atidaryti vaizdo kortelę
08

Raštas Vilniaus vyskupui

Vladislovo IV Vazos raštinė1647 m.Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

creativecommons.org
Parodos pasakojimas

1647 m. laiškas Vilniaus vyskupui dėl evangelikų persekiojimo rodo kitą valdovo rašto mastą: dokumentas turėjo veikti tarp skirtingų jurisdikcijų ir religinių bendruomenių. Antspauduotas raštas čia yra valdžios įsikišimo, o ne vien jos atvaizdo, liudijimas.

Adresatas, metai ir klausimas pateikiami pagal katalogo aprašą; paroda nevertina nei konflikto eigos, nei dokumento poveikio.

Pirminis vaizdas
03

Didysis antspaudas kalba valstybės vardu

Asmeninis valdovo ženklas ir valstybės didysis antspaudas atliko ne tą pačią užduotį. Didysis Lietuvos antspaudas buvo kanceliarijos įrankis: jo saugojimas, naudojimas ir rašto atitiktis įstatymams priklausė valstybės pareigūnų atsakomybei.

Eksponatai leidžia lyginti skirtingų valdymo laikotarpių antspaudus, tačiau paroda jų nepateikia kaip nenutrūkstamos vienos spaudos matricos sekos. Kiekvieno objekto data ir priskyrimas vertinami atskirai.

LDK kancleris saugojo valstybės antspaudus ir prižiūrėjo, kad kanceliarijos raštai neprieštarautų valstybės įstatymams.t-19604
Kancleris saugojo valstybės antspaudus
prižiūrėti Lietuvos Metriką. Šis pareigūnas saugojo valstybės antspaudus,
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Žygimanto Senojo didysis Lietuvos antspaudas, naudotas LDK dokumentams tvirtinti, 1529 m.Atidaryti vaizdo kortelę
09

Žygimanto Senojo didysis Lietuvos antspaudas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija1529 m. rugsėjo 18 d.Wikimedia Commons

Viešoji sritisThis file was provided to Wikimedia Commons by the Polish Central Archives of Historical Records as part of a cooperation project with Association "Archivum Patriae" and Wikimedia Polska .
Parodos pasakojimas

1529 m. didysis Lietuvos antspaudas dokumentą siejo ne vien su valdovo asmeniu, bet su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija. Aplink centrinį ženklą išdėstyta sudėtinga heraldinė programa vertė vašką valstybės vardu kalbančiu atspaudu.

Antspaudo tipas, valdovas ir data pateikiami pagal archyvinio katalogo metaduomenis.

Pirminis vaizdas
Vladislovo Vazos antspaudas su Vyčiu / Pahonia, 1633 m.Atidaryti vaizdo kortelę
10

Vladislovo Vazos antspaudas, 1633

Nežinomas XVII a. spaudo meistras1633 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisГарадзенскі дзяржаўны музэй гісторыі рэлігіі. Алег Дзярновіч, эл. архіў
Parodos pasakojimas

1633 m. atspaude Vytis yra valdžios atpažinimo branduolys, tačiau parodai svarbi ne vien jo forma. Vaško paviršius, įrašų žiedas ir dokumento patvirtinimo paskirtis rodo antspaudą kaip veiksmą: juo raštas buvo užbaigiamas ir paleidžiamas į teisinę apyvartą.

Eksponatas kataloge siejamas su Abiejų Tautų Respublikos ir LDK valdžios aplinka; platesnė konkretaus dokumento paskirtis nenurodyta.

Pirminis vaizdas
Vladislovo Vazos antspaudas su Vyčiu / Pahonia, 1638 m.Atidaryti vaizdo kortelę
11

Jungtinė heraldika 1638 metų antspaude

Nežinomas XVII a. spaudo meistras1638 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisNarodowe Archiwum Cyfrowe. 1/354/0/10/292.
Parodos pasakojimas

1638 m. antspaude valdovo ir jo valdomų politinių erdvių ženklai sudėti į vieną kompoziciją. Dokumento skaitytojas turėjo atpažinti ne atskirą paveikslą, o valdžios hierarchiją, kurią patvirtino visas atspaudas.

Aprašymas apsiriboja kataloge įvardyta jungtine heraldika ir neidentifikuoja nepakankamai raiškių mažųjų skydų.

Pirminis vaizdas
Jono Kazimiero dokumento antspaudas su Vyčiu / Pahonia, 1650 m.Atidaryti vaizdo kortelę
12

Jono Kazimiero dokumento antspaudas

Nežinomas XVII a. spaudo meistras1650 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisKrynki - historia, miejsca, ludzie, эл. архіў
Parodos pasakojimas

1650 m. antspaudas išsaugojo Jono Kazimiero valdymo laikotarpio dokumento patvirtinimo pėdsaką. Net ir pažeistas ar neryškus atspaudas archyve galėjo liudyti, kokia valdžios instancija išdavė raštą ir kokiam laikotarpiui jis priklausė.

Dokumento turinys kataloge nepateiktas, todėl paroda antspaudą naudoja kaip patvirtinimo praktikos, o ne konkretaus sprendimo liudijimą.

Pirminis vaizdas
Lietuvos didieji antspaudai, naudoti valdant Augustui III, 1733–1763 m.Atidaryti vaizdo kortelę
13

Du didieji Lietuvos antspaudai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarija1733–1763 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisNational Museum in Warsaw
Parodos pasakojimas

Augusto III valdymo laikotarpiu naudotų didžiųjų Lietuvos antspaudų pora leidžia palyginti ne vien ženklų formą, bet ir administracinio įrankio mastą. Didelė, detali matrica buvo skirta ne kasdieniam asmeniniam laiškui, o iškilmingam valstybės dokumentui.

Eksponatas kataloge pateikiamas kaip dviejų didžiųjų antspaudų atvaizdas; jų naudojimo chronologija papildomai nesiaurinama.

Pirminis vaizdas
04

Institucijos įgyja savo balsą

Valstybės vardu kalbėjo ne vien valdovas. Žemės teismas, kaptūrinė kanceliarija, iždas ir kariuomenės brigada turėjo savus patvirtinimo ženklus. Antspaudas rodė, kuri įstaiga priėmė sprendimą ir kokiai valdžios grandžiai dokumentas priklausė.

Skyriaus eksponatai datuojami pagal katalogo metaduomenis. Institucijų funkcijos aiškinamos bendrame LDK administracijos kontekste; konkretūs atspaudai nelaikomi visų tos įstaigos dokumentų reprezentatyvia imtimi.

Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais.t-193153
Pavietų seimeliai rinko žemės teismų pareigūnus
Seimeliai. Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)Skaityti citatą
Pinsko pavieto kanceliarijos antspaudas su Vyčiu/Pahonia, 1733 m.Atidaryti vaizdo kortelę
14

Kaptūrinės kanceliarijos antspaudas

Pinsko kaptūrinė žemės kanceliarija1733 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisЦітоў А. Геральдыка Беларусі. — Менск: МФЦП, 2010. — 144 с.: іл. ISBN 978-985-454-500-4 . — С. 112.
Parodos pasakojimas

1733 m. Pinsko pavieto kaptūrinės žemės kanceliarijos antspaudas priklauso tarpkaralmečio administravimo pasauliui. Kai valdovo sostas buvo laisvas, vietos teisinis gyvenimas nesustojo – dokumentus toliau reikėjo išduoti, registruoti ir patvirtinti.

Kaptūrinės kanceliarijos pavadinimas ir data perimti iš katalogo; konkretus dokumentas, prie kurio buvo antspaudas, neidentifikuotas.

Pirminis vaizdas
Lietuvos iždo antspaudas su Vyčiu ir raktais, XVIII a.Atidaryti vaizdo kortelę
15

Lietuvos iždo antspaudas su raktais

Lietuvos iždo kanceliarijaXVIII a.Wikimedia Commons

Viešoji sritisAruodai.lt
Parodos pasakojimas

XVIII a. Lietuvos iždo antspaude Vytį papildo du raktai. Tai ne dekoratyvi detalė: raktai padeda atskirti iždo instituciją nuo kitų valstybės įstaigų ir vaizdu pavadina jos atsakomybės sritį.

Raktų ir iždo ryšys aiškinamas pagal kataloge įvardytą instituciją bei matomą ženklą; konkreti spaudo naudojimo data nežinoma.

Pirminis vaizdas
XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1-osios husarų kavalerijos brigados didysis antspaudas.Atidaryti vaizdo kortelę
16

Pirmosios husarų brigados didysis antspaudas

LDK Pirmosios husarų kavalerijos brigados kanceliarijaXVIII a.Wikimedia Commons

BY-SA 4.0Own work
Parodos pasakojimas

XVIII a. Pirmosios LDK husarų kavalerijos brigados didysis antspaudas rodo kariuomenę kaip dokumentus leidžiančią instituciją. Karinį dalinį atpažinti padėjo ne vien uniforma ar vėliava – jo administracija taip pat turėjo oficialų ženklą.

Eksponato istorinis datavimas perimtas iš katalogo; 2015 m. yra fotografijos, o ne paties antspaudo data.

Pirminis vaizdas
II Lietuvos tautinės kavalerijos brigados antspaudas su Vyčiu, XVIII a.Atidaryti vaizdo kortelę
17

Antrosios tautinės kavalerijos brigados antspaudas

Antrosios Lietuvos tautinės kavalerijos brigados kanceliarijaXVIII a.Wikimedia Commons

BY 4.0LIMIS (primary account number of exhibit: LNDM PM 43543)
Parodos pasakojimas

Antrosios Lietuvos tautinės kavalerijos brigados antspaudas papildo pirmojo dalinio eksponatą. Panaši Vyčio kalba jungė abi brigadas su LDK, tačiau kiekvienas atspaudas dokumente turėjo nurodyti konkrečią karinę įstaigą.

Eksponatas nėra to paties daikto antroji pusė; tai atskiros brigados antspaudas.

Pirminis vaizdas
05

Paskutiniai reformų valstybės antspaudai

XVIII a. pabaigoje dokumentuose daugėjo komisijų, pavietų ir deputacijų ženklų. 1787–1794 m. atspaudai rodo valstybę, kuri mėgino persitvarkyti, paskirstyti atsakomybę ir veikti per kolegialias institucijas net politinės krizės metais.

Šie atspaudai liudija institucijų pavadinimus ir datas, tačiau vien jų nepakanka visai reformų eigai rekonstruoti. Politinis kontekstas pateikiamas iš susietų teiginių, o ne iš heraldinio vaizdo spėjimų.

Kariuomenės ir Iždo komisijose Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o jų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai.t-19738
Lenkijos ir LDK atstovavimas Kariuomenės ir Iždo komisijose
se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
LDK Iždo komisijos antspaudas su Pahonia dokumente, 1787 m.Atidaryti vaizdo kortelę
18

Iždo komisijos dokumentas, 1787

LDK Iždo komisija1787 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisMuzeum Narodowe w Warszawie. 68365 MNW.
Parodos pasakojimas

1787 m. LDK Iždo komisijos dokumente antspaudas įkomponuotas į visą rašto lapą. Vaizdas leidžia pamatyti tikrąją jo aplinką: ženklas veikė ne atskirai, o greta teksto, parašų ir administracinės procedūros.

Paroda neidentifikuoja sunkiai įskaitomo dokumento turinio; institucija ir data perimtos iš katalogo.

Pirminis vaizdas
LDK Iždo komisijos antspaudas su Pahonia dokumente, 1791 m.Atidaryti vaizdo kortelę
19

Iždo komisija reformų metais

LDK Iždo komisija1791 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisMuzeum Narodowe w Warszawie. 68366 MNW.
Parodos pasakojimas

1791 m. Iždo komisijos atspaudas priklauso Ketverių metų seimo reformų laikotarpiui. Institucijos vardas ir Vytis dokumente kartu rodė, kad finansų administravimas buvo ne privatus valdovo reikalas, o atskiros valstybės įstaigos kompetencija.

Ryšys su reformų laikotarpiu grindžiamas data ir susietu komisijų teiginiu; konkretus dokumento sprendimas nenurodomas.

Iždo ir karo komisijų pirmininkai įėjo į Teisių sargybą – vyriausybę, turėjusią padėti valdovui tvarkyti valstybės reikalus.t-19739
Iždo ir karo komisijų vieta reformuotoje vyriausybėje
dėti vyriausybė, vadinama Teisių sargyba, į kurią, be karaliaus, įėjo naujai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Pirminis vaizdas
1791 m. Minsko civilinės-karinės komisijos antspaudas su Pahonia / Vyčiu.Atidaryti vaizdo kortelę
20

Minsko civilinės-karinės komisijos antspaudas

Minsko civilinė-karinė komisija1791 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisНГАБ. Ф. 319, воп. 2, спр. 2242, арк. 28. Вольга Шыла, эл. архіў
Parodos pasakojimas

1791 m. Minsko civilinės-karinės komisijos antspaudas rodo reformų valstybę pavieto mastu. Centrinis Vytis jungė vietos įstaigą su LDK, o aplinkinis įrašas turėjo leisti atpažinti konkretų dokumento leidėją.

Dėl ribotos vaizdo raiškos paroda neperrašo visos antspaudo legendos.

Pirminis vaizdas
Braslavo pavieto 1792 m. antspaudas su Vyčiu.Atidaryti vaizdo kortelę
21

Braslavo pavietas prisiekia reformų valstybei

Braslavo pavieto kanceliarija1792 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritis
Parodos pasakojimas

1792 m. Braslavo pavieto antspaudas primena, kad reformų likimą sprendė ir vietos bajorų politinės bendruomenės. Tais pačiais metais LDK pavietų seimeliai rinkosi pareikšti santykį su Gegužės trečiosios konstitucija.

Eksponatas dokumentuoja pavieto antspaudą, o seimelių priesaikos kontekstas pateikiamas atskiru šaltiniu; neteigiama, kad šiuo atspaudu buvo patvirtintas pats priesaikos aktas.

1792 m. vasarį 27 iš 33 susirinkusių LDK bajorų pavietų seimelių prisiekė Gegužės trečiosios konstitucijai, o dar šeši jai pritarė.t-77896
LDK pavietų seimelių santykis su Gegužės trečiosios konstitucija
Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. „Šlovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija“ vėl suteikė Lietuvai prarastą „būsimos didybės viltį“. Reformos ne tik pažangia linkme kreipė socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidą, bet ir teikė naujų galimybių lietuviakalbei kultūrai. Neatsitiktinai tuo metu konstitucija išverčiama ir į lietuvių kalbą, o tai yra per mažai įvertinta Lietuvos kultūros istorijoje, nes iki tol lietuviškai teturėjome religinės ir grožinės literatūros tekstų. Taigi Gegužės trečiosios konstitucijos vertimas – pirmasis politinis ir teisinis dokumentas lietuvių kalba. Net 27 LDK bajorų pavietų seimeliai iš 33 susirinkusių 1792 m. vasarį prisiekė Konstitucijai, o kiti šeši jai pritarė. Šiuo požiūriu Konstitucija turėjo daugiau šalininkų Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje iš 45 seimelių tik 10 prisiekė Konstitucijai, o dar 27 seimeliai jai tik pritarė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)Skaityti citatą
Pirminis vaizdas
1794 m. Deputacijos užtikrinimo antspaudas su Vyčiu / Pahonia.Atidaryti vaizdo kortelę
22

Užtikrinimo deputacijos ženklas

Užtikrinimo deputacija1794 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisMuzeum Narodowe w Warszawie. 68384 MNW.
Parodos pasakojimas

1794 m. Užtikrinimo deputacijos dokumentas rodo, kad sukilimo ir politinės krizės metais valdžia vis tiek kūrė įstaigas, rašė ir antspaudavo. Institucijos pavadinimas, parašai ir Vytis bandė suteikti sprendimui atpažįstamą teisėtumo formą.

Institucijos lietuviškas pavadinimas pateikiamas pagal katalogo antraštę; jos kompetencijos iš vieno atspaudo papildomai neapibrėžiamos.

Pirminis vaizdas
1794 m. iždo deputacijos antspaudas su Pahonia/Vyčiu dokumente.Atidaryti vaizdo kortelę
23

Iždo deputacijos dokumentas, 1794

Iždo deputacija1794 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisMuzeum Narodowe w Warszawie. 49856 MNW.
Parodos pasakojimas

1794 m. iždo deputacijos dokumentas užbaigia parodą ne valstybės simbolio išnykimu, o paskutiniu administraciniu veiksmu. Net griūvančioje politinėje santvarkoje reikėjo tvarkyti lėšas, įvardyti atsakingą instituciją ir jos sprendimą patvirtinti.

Paroda šį dokumentą naudoja kaip chronologinę pabaigą; ji neteigia, kad tai paskutinis išlikęs LDK institucinis antspaudas.

Pirminis vaizdas