Dusburgietis teigia, kad apie prūsams duotas dovanas, kuriomis norėta numalšinti jų žiaurumą Ir anksčiau, kai minėtoji Lenkijos žemė dar nebuvo taip smarkiai siaubiama, kai dar šis tas joje buvo likę, tas pats kunigaikštis buvo taip didžiai [prūsų] prispaustas ir įbaugintas, kad nė.
Apie prūsams duotas dovanas, kuriomis norėta numalšinti jų žiaurumą Ir anksčiau, kai minėtoji Lenkijos žemė dar nebuvo taip smarkiai siaubiama, kai dar šis tas joje buvo likę, tas pats kunigaikštis buvo taip didžiai [prūsų] prispaustas ir įbaugintas, kad nė karto nėra jiems drįsęs atsisakyti, kai tik šie pas jį atsiųsdavo žygūnus, reikalaudami duoti žirgų ir ryškiaspalvių drabužių. Kai nebeturėjo kuo jų reikalavimų patenkinti, pasikvietė į pokylį savo kilminguosius bei kitus drauge su jų žmonomis ir, šiems prie stalo smagiai bevalgant ir begeriant, slapta įsakė perduoti minėtiesiems netikėlių pasiuntiniams jų drabužius bei žirgus165.
Taigi visuotiniame susirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas. U 5 ## Puslapis 114 Išleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvilkui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tautos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos valdžios. Iš pradžių Vaišvilkas nė klausyti nenorėjo apie tai, ko jį maldavo žygūnai, nes šitai prieštaravo jo pasirinktam gyvenimo būdui.
Tačiau ligai išgydyti jau nebeužteko gydytojo, reikėjo veiksmingesnių priemonių. Jedlnioje sukvietė lenkų seimą, kuris nutarė, jog reikia pastatyti ginkluotas saugas visuose keliuose Lenkijos pasienyje ir uoliai žiūrėti, kad ir imperatoriaus, ir Vytauto žygūnai negalėtų prasmukti nei į vieną, nei į kitą pusę. Viskam vadovauti paskyrė Joną Čarnkovskį.