Dusburgietis teigia, kad apie prūsams duotas dovanas, kuriomis norėta numalšinti jų žiaurumą Ir anksčiau, kai minėtoji Lenkijos žemė dar nebuvo taip smarkiai siaubiama, kai dar šis tas joje buvo likę, tas pats kunigaikštis buvo taip didžiai [prūsų] prispaustas ir įbaugintas, kad nė.
Apie prūsams duotas dovanas, kuriomis norėta numalšinti jų žiaurumą\n\n Ir anksčiau, kai minėtoji Lenkijos žemė dar nebuvo taip smarkiai siaubiama, kai\ndar šis tas joje buvo likę, tas pats kunigaikštis buvo taip didžiai [prūsų] prispaustas ir\nįbaugintas, kad nė karto nėra jiems drįsęs atsisakyti, kai tik šie pas jį atsiųsdavo žygūnus,\nreikalaudami duoti žirgų ir ryškiaspalvių drabužių. Kai nebeturėjo kuo jų reikalavimų\npatenkinti, pasikvietė į pokylį savo kilminguosius bei kitus drauge su jų žmonomis ir,\nšiems prie stalo smagiai bevalgant ir begeriant, slapta įsakė perduoti minėtiesiems\nnetikėlių pasiuntiniams jų drabužius bei žirgus165.
Taigi visuotiniame\nsusirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas.\nU 5\n\n## Puslapis 114\n\nIšleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvil\nkui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tau\ntos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos\nvaldžios. Iš pradžių Vaišvil\nkas\nnė\nklausyti nenorėjo\napie tai, ko jį maldavo žy\ngūnai, nes šitai prieštaravo\njo pasirinktam gyvenimo bū\ndui.
Tačiau ligai išgy\ndyti jau nebeužteko gydytojo, reikėjo veiksmingesnių\npriemonių. Jedlnioje sukvietė lenkų seimą, kuris nu\ntarė, jog reikia pastatyti ginkluotas saugas visuose ke\nliuose Lenkijos pasienyje ir\nuoliai žiūrėti, kad ir impera\ntoriaus, ir Vytauto žygūnai\nnegalėtų prasmukti nei į vie\nną, nei į kitą pusę. Viskam\nvadovauti paskyrė Joną Čar-\nnkovskį.