Narbutas nurodo, kad žiemą keliauti tais vandens keliais reikėjo žiemos kinkinio. Narbutas aiškina, kad Žiemos kinkinys čia pateikiamas kaip alternatyva mažai valčiai vasarą.
pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruoju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia patenkinti gyvenimo poreikius.
Tokioje žemėje didesnės upės buvo tarsi lengviau įveikiami keliai, jų vandenys išplukdydavo nuvirtusius medžius, nusausindavo krantus ir vedė prie dar didesnių plaukiančių arba stovinčių vandenų. Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruoju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia patenkinti gyvenimo poreikius. Tokie ¡natūraliai įsivaizduojami daugybės žmonių persikėlimai iš tikrųjų vykdavo labai seniai; tuo ¡galima įsitikinti skaitant senovės amžių istorijas ir žiūrint į geografijos žemėlapius.
Tokioje žemėje didesnės upės buvo tarsi lengviau įveikiami keliai, jų vandenys išplukdydavo nuvirtusius medžius, nusausindavo krantus ir vedė prie dar didesnių plaukiančių arba stovinčių vandenų. Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruoju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia patenkinti gyvenimo poreikius. Tokie ¡natūraliai įsivaizduojami daugybės žmonių persikėlimai iš tikrųjų vykdavo labai seniai; tuo ¡galima įsitikinti skaitant senovės amžių istorijas ir žiūrint į geografijos žemėlapius.