zodyno irasas

žiemos kinkinys

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Žiemos kinkinys Narbuto pasakojime buvo priemonė keliauti užšalusiais vandens keliais pasroviui arba jų kryptimi.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 209

pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruo-\nju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių\nkryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia pa-\ntenkinti gyvenimo poreikius.

t-002vidutinis

Žiemos kinkinys Narbuto aprašyme leido žiemą keliauti didesnių upių ir kitų vandens kelių kryptimi.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 209

Tokioje žemėje didesnės upės buvo tarsi lengviau įveikiami keliai, jų vandenys išplukdydavo nuvirtusius medžius, nusausindavo krantus ir vedė prie dar didesnių plaukiančių arba stovinčių van denų. Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pir muoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruo ju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia pa tenkinti gyvenimo poreikius. Tokie ¡natūraliai įsivaizduo jami daugybės žmonių persikėlimai iš tikrųjų vykdavo la bai seniai; tuo ¡galima įsitikinti skaitant senovės amžių istorijas ir žiūrint į geografijos žemėlapius.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau prieš toliau aprašinėdami visos tautos kelionę, beveik pranokstančią ¡tikėtinumą, ir mes, pripratę prie šiandienio visuomeninio gyvenimo, sunkiai įsivaizduoja me, ypač tai, ¡kokie sunkumai tykojo jų miškų ir pelkių užklotose dykrose, per kurias reikėjo skverbtis su nami niais gyvuliais, vežimais, kur niekados žmogaus ranka nepraskynė jokio kelio, kur amžių amžiais susitvenkę van denys sudarė didžiules apsemas. Tokioje žemėje didesnės upės buvo tarsi lengviau įveikiami keliai, jų vandenys išplukdydavo nuvirtusius medžius, nusausindavo krantus ir vedė prie dar didesnių plaukiančių arba stovinčių van denų. Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pir muoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruo ju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia pa tenkinti gyvenimo poreikius.

t-001Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-001

Susieti teiginiai: t-001