Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Ilgainiui Ordinas nustojo egzistuoti. Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale. Taip baigėsi vienas didžiausių viduramžių Europos mūšių, amžininkų vadintas „didžiuoju“, pakeitęs jėgų balansą visame regione.
Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir priimtų įvesdinimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 167
Tačiau naujasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su savo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vilniuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įveikęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbingo valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties. Vytauto didžiausios šlovės ir galybės metai ir Vilniui buvo geriausios kloties laikai.
1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 46
Todėl 1384 metų sausio mėn. pabaigoje mes matome jį Karaliaučiuje, kur atvykęs su savo giminaičiais sausio mėn. 30 d., kaip „Herczog von Traken von Gottes Gnaden” išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu. Tame pačiame dokumente Vytautas pasivadino Vigandu, vietoje pirmiau rašomo Vytauto vardo.
Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš Lietuvos valdovo priimtų įvesdinimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 166-167
150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau naujasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su savo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vilniuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įveikęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbingo valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.
Jogaila neatsisakė teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją, todėl Lietuva valstybingumo neprarado, bet tapo Lenkijos vasale.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės valią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.
Vytautas žodžiais dėjosi esąs Jogailos ir Lenkijos vasalas, bet Lietuvą valdė pats vienas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 134
Šituo metu jam nebuvo jokios naudos rodyti nepaklusnumą Jogailai. Todėl žodžiais jis dėjosi esąs ištikimas Jogailos ir Lenkijos vasalas ir išlikusiems sričių kunigaikščiams leido reikšti ištikimybės priesaikas Jogailai, tačiau valdyti jis valdė pats vienas: Jogaila be jo nieko negalėjo padaryti Lietuvoje. Jis pasidarė Jogailos sąjungininkas, o ne valdinys.
Pirmojo Lietuvos Statuto epochoje sąvoka „vasalas“ („vassallus“) apibūdino didikų ir bajorų, o ne didžiojo kunigaikščio ir bajorų santykius.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 11
Straipsnio pradžioje cituotas 1529 m. Statuto skyrius buvo pirmasis ir vienintelis rašytinis šių santykių teisinio reguliavimo atvejis. Iš visko sprendžiant, didžioji dalis tokių sandorių buvo sudaroma žodžiu ir nereikalavo specialaus raštiško apiforminimo. Bet kuriuo atveju galima manyti, kad tokia ius feodali vartojimo tradicija išliko iki pat Pirmojo Lietuvos Statuto epochos. Taigi sąvokos lenas (feudum) ir vasalas (vassallus) tuo metu apibūdino santykius ne tarp didžiojo kunigaikščio ir bajorų, bet tarp didikų ir bajorų.
Ir jis prašė kara lių suteikti pagalbą ir gelbėti jį bei jo žemę, žadėda mas amžinai su visa žeme būti karaliaus vasalu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 141
Ir jis prašė karalių suteikti pagalbą ir gelbėti jį bei jo žemę, žadėdamas amžinai su visa žeme būti karaliaus vasalu.