Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Ilgainiui Ordinas nustojo egzistuoti. Vokiečių Prūsija tapo Lenkijos karūnos vasale. Taip baigėsi vienas di- džiausių viduramžių Europos mūšių, am- žininkų vadintas „didžiuoju“, pakeitęs jėgų balansą visame regione.
Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir priimtų įvesdinimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 167
Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties. Vytauto didžiausios šlovės ir galybės metai ir Vilniui buvo geriausios kloties laikai.
1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas išdavė magistrui raštą, pasižadėdamas būti jo vasalu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 46
Todėl 1384 metų sausio mėn. pabaigoje mes matome jį Karaliaučiuje, kur atvykęs su savo giminaičiais sausio mėn. 30 d., kaip „Herczog von Traken von Gottes Gnaden” išdavė magistrui raštą, pasi žadėdamas būti jo vasalu. Tame pačiame dokumente Vytautas pasivadino Vigandu, vietoje pirmiau rašomo Vytauto vardo.
Geremferdenas atvyko į Vilnių, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš Lietuvos valdovo priimtų įvesdinimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 166-167
150 ## Puslapis 167 Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.
Jogaila neatsisakė teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją, todėl Lietuva valstybingumo neprarado, bet tapo Lenkijos vasale.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.
Vytautas žodžiais dėjosi esąs Jogailos ir Lenkijos vasalas, bet Lietuvą valdė pats vienas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 134
Šituo metu jam nebuvo jokios naudos rodyti nepaklusnumą Jogailai. Todėl žodžiais jis dėjosi esąs ištikimas Jogailos ir Lenkijos va- salas ir išlikusiems sričių kunigaikščiams leido reikšti ištikimybės priesaikas Jogailai, tačiau valdyti jis valdė pats vienas: Jogaila be jo nieko negalėjo padaryti Lietuvoje. Jis pasidarė Jogailos są- jungininkas, o ne valdinys.
Pirmojo Lietuvos Statuto epochoje sąvoka „vasalas“ („vassallus“) apibūdino didikų ir bajorų, o ne didžiojo kunigaikščio ir bajorų santykius.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 11
Straipsnio pradžioje cituotas 1529 m. Statuto skyrius buvo pirmasis ir vienintelis rašytinis šių santykių teisinio reguliavimo atvejis. Iš visko sprendžiant, didžioji dalis tokių sandorių buvo sudaroma žodžiu ir nereikalavo specialaus raštiško apiforminimo. Bet kuriuo atveju galima manyti, kad tokia ius feodali vartojimo tradicija išliko iki pat Pirmojo Lietuvos Statuto epochos. Taigi sąvokos lenas (feudum) ir vasalas (vassallus) tuo metu apibūdino santykius ne tarp didžiojo kunigaikščio ir bajorų, bet tarp didikų ir bajorų.