Ivinskis Lietuvos valstybingumo idealą siejo su lietuvių tautos tautiniu susipratimu ir ilgomis pastangomis jį įgyvendinti.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 8-9
Šitoks nuo XIX amžiaus pirmos pusės išpuoselėtas savo praeities idealizavimas lietuvių tautoje yra jau atlikęs sau skirtą vaidmenį. Lietuvių tauta tiek tautiškai susiprato, kad ji daug pastangų padėjo, kol ji prieš pusę šimtmečio įgyvendino Lietuvos valstybingumo idealą. Už tą patį, savos istorijos pagalba įsisąmonintą idealą ir po Antrojo Pasaulinio karo pačiame krašte daug aukų buvo suklota ir vis tebekovojama laisvame pasaulyje.
Visas veikalo dėstymas sutelktas apie valstybingumo idėją lietuvių tautoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 9
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos ribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtmečius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_ lietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo ir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo vedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio, religinio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Valstybingumo idėja aprašoma kaip atsiradusi, vystęsi, išbujavusi, silpusi, atsigavusi ir realizuota.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 9
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos ribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtmečius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_ lietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo ir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo vedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio, religinio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Viena Lietuvos istorijos periodizacija remiasi valstybingumo idėja.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją, kurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo idėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos sustiprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir atstatymas tautinės valstybės (1918).
Lietuvių tautos valstybingumo idėja grindė periodizaciją pagal Lietuvos valstybės raidą, žlugimą ir atkūrimą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją, kurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo idėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos sustiprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir atstatymas tautinės valstybės (1918).
Naujaisiais laikais šiai periodizacijai svarbiausia valstybingumo idėja.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Galima sutikti, kad šitoji periodizacija yra vienašališkai politinė. Ji težiūri tik pačios valstybės politinės raidos, ji yra paremta dinastiniais ir politiniais pasikeitimais, o neatsižvelgia užtenkamai į pačios lietuvių tautos vystymąsi. Ji išryškina ir akcentuoja, ypač iki 1569 m. (1572), Lietuvos ir Lenkijos santykiavimą. O naujaisiais laikais jai terūpi valstybingumo idėja.