Lietuvių tautos siekis turėti ir įgyvendinti valstybę, kuri tampa viso veikalo vedamąja mintimi; Lietuvos istorijos skirstymas pagal valstybės raidą, sustiprėjimą, silpnėjimą, žlugimą ir atstatymą. Autorius aiškina, kad lietuvių tautos istoriją visame veikale sutelkia apie valstybingumo idėją ir kad ši idėja buvo jau kartą įgyvendinta; autorius aptaria vieną tradicinę Lietuvos istorijos periodizaciją, paremtą lietuvių tautos valstybingumo idėja, ir ją sieja su valstybės raidos etapais.
Šitoks nuo XIX amžiaus pirmos pusės išpuoselėtas savo praei-\nties idealizavimas lietuvių tautoje yra jau atlikęs sau skirtą vaid-\nmenį. Lietuvių tauta tiek tautiškai susiprato, kad ji daug pastangų\npadėjo, kol ji prieš pusę šimtmečio įgyvendino Lietuvos valsty-\nbingumo idealą. Už tą patį, savos istorijos pagalba įsisąmonintą\nidealą ir po Antrojo Pasaulinio karo pačiame krašte daug aukų\nbuvo suklota ir vis tebekovojama laisvame pasaulyje.
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos\nribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtme-\nčius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_\nlietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo\nir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo\nvedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio,\nreliginio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos\nribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtme-\nčius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_\nlietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo\nir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo\nvedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio,\nreliginio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją,\nkurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo\nidėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos susti\nprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir\natstatymas tautinės valstybės (1918).
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją,\nkurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo\nidėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos susti\nprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir\natstatymas tautinės valstybės (1918).
Galima sutikti, kad šitoji periodizacija yra vienašališkai po litinė. Ji težiūri tik pačios valstybės politinės raidos, ji yra paremta dinastiniais ir politiniais pasikeitimais, o neatsižvelgia užtenkamai į pačios lietuvių tautos vystymąsi. Ji išryškina ir ak centuoja, ypač iki 1569 m. (1572), Lietuvos ir Lenkijos santy kiavimą. O naujaisiais laikais jai terūpi valstybingumo idėja.