Valstybingumo idėja – lietuvių tautos istorijos ir savimonės ašis, siejama su Lietuvos valstybės kūrimu, raida bei atkūrimu. Ji lietuvių tautoje atsirado, vystėsi, išbujojo, vėliau silpo, tačiau atsigavo ir galiausiai buvo įgyvendinta. Šis idealas rėmėsi tautiniu susipratimu, ilgomis pastangomis ir istorine patirtimi, o jo labui buvo aukojamasi ir po Antrojo pasaulinio karo. Istorijos dėstymas apie šią idėją grindžiamas ne vien politinio gyvenimo faktais: ją taip pat paryškina religiniai, kultūriniai ir ūkiniai reiškiniai. Viena su valstybingumo idėja siejama periodizacija išskiria valstybės išsivystymą iki 1385 metų, sustiprėjimą iki 1492-ųjų, silpnėjimą nuo 1572 metų, žlugimą 1795-aisiais ir tautinės valstybės atkūrimą 1918 metais.
Valstybingumo idėja apibūdinama kaip Lietuvos valstybės išsivystymo, sustiprėjimo, silpnėjimo, žlugimo ir tautinės valstybės atkūrimo pagrindas.
Valstybingumo idėja lietuvių tautoje aprašoma kaip atsiradusi, besivysčiusi, išbujavusi, silpusi, atsigavusi ir realizuota.
Zenonas Ivinskis, aprašydamas lietuvių tautos istorijos periodizaciją, valstybingumo idėją sieja su Lietuvos valstybės raida, žlugimu 1795 m. ir atkūrimu 1918 m.
Tai Zenono Ivinskio veikalo vedamoji mintis, dėstoma per visus šimtmečius ir paryškinama politinio, religinio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Valstybingumo idėja vartojama apibūdinti lietuvių tautos istorijos dėstymo pagrindą ir periodizacijos principą.
Naujųjų laikų periodizacijoje valstybingumo idėja nurodoma kaip pagrindinis rūpestis.
Zenonas Ivinskis 1978 m. veikale visą dėstymą sutelkia apie valstybingumo idėją lietuvių tautoje; viena istorijos periodizacija jos pagrindu aiškina Lietuvos valstybės raidą.
Zenonas Ivinskis, kritiškai apibūdindamas šią politinę periodizaciją, teigia, kad naujaisiais laikais jai terūpi valstybingumo idėja.
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos ribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtmečius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_ lietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo ir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo vedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio, religinio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją, kurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo idėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos sustiprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir atstatymas tautinės valstybės (1918).
Šitoks nuo XIX amžiaus pirmos pusės išpuoselėtas savo praeities idealizavimas lietuvių tautoje yra jau atlikęs sau skirtą vaidmenį. Lietuvių tauta tiek tautiškai susiprato, kad ji daug pastangų padėjo, kol ji prieš pusę šimtmečio įgyvendino Lietuvos valstybingumo idealą. Už tą patį, savos istorijos pagalba įsisąmonintą idealą ir po Antrojo Pasaulinio karo pačiame krašte daug aukų buvo suklota ir vis tebekovojama laisvame pasaulyje.
Bandydami _kritiškai_ ir, kiek žmogiškai prigimčiai nustatytos ribos leidžia, _objektyviai_ eiti į lietuvių tautos išgyventus šimtmečius, visą savo dėstymą norime sutelkti apie _valstybingumo idėją_ lietuvių tautoje. Kaip ji _atsirado,_ vystėsi, išbujojo ir paskui silpo ir kaip ji vėl _atsigavo_ ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo vedamoji mintis per visus šimtmečius. Ji paryškinta politinio, religinio, kultūrinio bei ūkinio gyvenimo faktais.
Žinoma, komunistiniai istorikai turėjo atmesti periodizaciją, kurios pagrindan yra dedama lietuvių tautos valstybingumo idėja, t. y., Lietuvos valstybės išsivystymas (iki 1385), jos sustiprėjimas (iki 1492), silpnėjimas (nuo 1572 m.), žlugimas (1795) ir atstatymas tautinės valstybės (1918).
Galima sutikti, kad šitoji periodizacija yra vienašališkai politinė. Ji težiūri tik pačios valstybės politinės raidos, ji yra paremta dinastiniais ir politiniais pasikeitimais, o neatsižvelgia užtenkamai į pačios lietuvių tautos vystymąsi. Ji išryškina ir akcentuoja, ypač iki 1569 m. (1572), Lietuvos ir Lenkijos santykiavimą. O naujaisiais laikais jai terūpi valstybingumo idėja.