Unijos akte Jogaila ir Vytautas pažadėjo Vilniuje įsteigti vaivados ir kašteliono pareigybes.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 302
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Lenkų karalystėje buvusios dignitorijos, kėdės ir urėdai turėjo būti įsteigti Vilniuje, įskaitant Vilniaus vaivadą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 302
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias\nnuolat kurstė ir Vytautas, ir\nlenkai, siuntinėdami žygūnus:\nLietuvos didysis kunigaikštis\nstengėsi iš lenkų išgauti suti\nkimą, o šie — priversti Vy\ntautą atsisakyti savo sumany\nmo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vil\nniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą.\nLuomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė val\ndovo reikalavimus.
Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės įvestos 1413 m.; iki tol panašias vaivadų funkcijas vykdė seniūnai.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 222
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 244-245
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vieti- ninkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 302
„dignitates, sedes et officia, prout in regno Poloniae instituta\nsunt, instituentur et locabantur in Vilna scilicet palatinus et cas\ntellanus vilnensis et demum in Trokky“...^2 ).
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
jog jis, nepaisydamas lenkų norų, pasieksiąs tai, ką pa siryžęs pasiekti. Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiau siai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir suktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmo gui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos priešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kar tą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsi sveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko. Atvykęs į Lenkiją, jis sukvie- Išsiskiisto Lucko su- tė Korčine seimą, norėdamas, važiavimo dalyviai kad karalystės luomai nu spręstų, kaip dera priešintis nesaikingiems Vytauto potroškiams.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Pakitusiu dėl vėlesnių perstatymų pavidalu Ji tebestovi ligi šiol Vilniuje prie dabartinės Kutuzovo aikštės. ‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".