Unijos akte Jogaila ir Vytautas pažadėjo Vilniuje įsteigti vaivados ir kašteliono pareigybes.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 302
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Lenkų karalystėje buvusios dignitorijos, kėdės ir urėdai turėjo būti įsteigti Vilniuje, įskaitant Vilniaus vaivadą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 302
„dignitorijas, kėdes ir urėdus, kokie yra įsteigti lenkų karalijoje, bus įsteigta ir įkurdinta Vilniuje, būtent Vilniaus vaivada ir kaštelionas, taip pat ir Trakuose...”
Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą ir Lietuvos maršalą Rumbaudą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Po to prasidėjo ilgos tarpusavio rietenos, kurias nuolat kurstė ir Vytautas, ir lenkai, siuntinėdami žygūnus: Lietuvos didysis kunigaikštis stengėsi iš lenkų išgauti sutikimą, o šie — priversti Vytautą atsisakyti savo sumanymo. Į Korčino seimą Vytautas iš pradžių nusiuntė Vilniaus vaivadą Goštautą bei Lietuvos maršalą Rumbaudą. Luomų susirinkime jie trumpai, bet aiškiai išdėstė valdovo reikalavimus.
Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės įvestos 1413 m.; iki tol panašias vaivadų funkcijas vykdė seniūnai.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 222
4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo laikotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias j vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas iš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus vaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goštautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 244-245
Tik Vilniaus ir Trakų sritys nuo 1413 m. turėjo savo viršininkus, vadinamus ne vietininkais, bet vaivadomis. Tai buvo lenkiškojo tipo urėdai, kurie vesdavo savo srities bajoriją į karą ir turėdavo kitokių, į vietininkų panašių, pareigų. Jiems karo reikaluose ir teismuose tarsi padėjėjai buvo kaštelionai.
Goštautas paskirtas pirmuoju Vilniaus vaivada.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 67
Ir, įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių ir pirmuoju Vilniaus vaivada paskyrė savo etmoną Goštautą5, Stulpų herbo, gimusį iš Grumbio, kurį vokiečiai Kaune buvo paėmę nelaisvėn.