Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne kiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu rinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų.
Ir todėl patiems ar jų \ntarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne\nbuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto \ngyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne\nkiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, \nkad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu\nrinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi\nrinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da\nlykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir \nvisi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben\ndru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant\nradieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta\nraujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat\n383\n\n## Puslapis 400\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nferiis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit \nsubditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem \nVilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- \nxat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.
Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.