vaitas ir tarėjai

PDF 399-400

Ir todėl patiems ar jų \ntarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti ne­\nbuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto \ngyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, ne­\nkiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, \nkad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, tu­\nrinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susi­\nrinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų da­\nlykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir \nvisi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas ben­\ndru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip ant­\nradieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir nepriešta­\nraujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat\n383\n\n## Puslapis 400\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nferiis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit \nsubditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem \nVilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus dunta- \nxat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.

PDF 395

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da­ bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­ gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­ nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus­ mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa­ reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia­ mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar­ ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.