Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, saugoma mergelių. Jos visuotinai buvo vadinamos vaidilutėmis, lietuviškai Wejdalotenie.
Buvo nusilenkiama šventosioms ugnims, ypač toms, kurios be paliovos degė tam tikri} šventyklų aukuruose, kurias saugojo žyniai ir vaidilutės, pasišventusios tarnauti vien šventajai ugniai.