Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmo nių padavimų, buvęs tas pats bokš tas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės.
Reikšmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpiantis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos.
2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, labai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsistorijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis kitų mūrinių pastatų, supančių katedros aikštę, buvo nugriautas, kad būtų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmonių padavimų, buvęs tas pats bokštas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.
Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pilies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta statinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vienos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė nelengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių vartų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Vingrių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.