Šventaragio slėnyje prie medinės šventyklos stovėjo pagonių vaidilų būstai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 123
Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos.
Lietuvos kronikos ir vietos padavimai katedros varpinę siejo su bokštu, iš kurio Lizdeika skelbdavęs pranašystes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 124
2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, la bai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsisto rijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis ki tų mūrinių pastatų, supančių kated ros aikštę, buvo nugriautas, kad bū tų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmo nių padavimų, buvęs tas pats bokš tas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.
Prie Kreivosios pilies stovėjo apvalus plytų ir akmens bokštas, pro kurio langą žyniai ir pranašai skelbdavo pranašystes žmonėms.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 123-124
Kunigaikščio rūmų pastatai, kuriuose buvo ir iždas, ir arklidės, užėmė daugiausia vietos1; 1 je, kur šiais laikais buvo profesoriaus Arklidės buvo erdvios, keturkam- Špicnagelio sodas, tarp pilies kalno pės, pastatytos iš medžio toje vieto- ir karaliaus malūno 107 ## Puslapis 124 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS o pilį supančios sienos kampe, pietvakarių pusėje, stovėjo aukštas mūrinis namas, užsibaigiantis keturiais bokšteliais, kurį Vladislovas Jogaila vėliau paskyrė Vilniaus vyskupų gyvenamajam būstui2. Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.